Čia kada buvo toks renginys. Blogaut [BLO] jisai vadinosi. Kaip suprantu, gana nykus jisai buvo. Susirinko keli tuzinai patys save apsiskelbusių elitinių Lietuvos blogosferos faunos dalyvių ir gyrė vieni kitus visą ilgą vasaros dieną. Čia aš taip sakau vien dėl to, kad manęs ten niekas nekvietė ir net nežino, kad aš toks egzistuoju. Ir nepaisant mano pagiežos, ten turbūt buvo gana įdomus ir smagus renginys. Bet už renginį daug įdomesnė buvo renginio atomazga.
Viskas, kas vyko garsiajame „Vieno telefono virtimu dvejais“ škandale, buvo apgailėtina (Ir aš turiu omenyje viskas). Bet man vis tiek viskas pasirodė labai įdomu. Ir ganėtinai pavėlavęs aš irgi (kaip ir visi) nutariau išreikšti savo niekam nereikalingą nuomonę.
O viskas buvo taip.
Vienas iš blogout rėmėjų – Lietuvos telekomunikacijų bendrovė „Bitė“ suorganizavo konkursą. Konkurso esmę galima nusakyti taip: reikėjo parašyti blogo įrašą, kuriame būtų reklama, reklamuojanti juos. Ta prasme, konkurso organizatorius – „Omnitel“. Visi konkurso dalyviai turėjo dalyvauti lenktynėse. Lenktynių esmė buvo surinkti kuo galima daugiau „Facebook“, „Twitter“ ir „G+“ pamėgimų (kuriuos valstybinė lietuvių kalbos komisija rekomenduoja vadinti laikais). Žodžiu, kas daugiau surinks ten tų skaičiukų, tas galės laimėti telefoną. Ar tai dovanų čekį, leidžiantį nusipirkti telefoną konkurso organizatorių „Teo“ telefonų salone.
Ir prasidėjo didingos lenktynės. Kaip ir visose didingose lenktynėse galiausiai išryškėjo du favoritai. Kažkoks žymus blogeris Atlajus [ATL] (apie kurį aš išgirdau pirmą kartą) ir kažkoks negarsus blogeris, ir dar negarsesnis SEO ekspertas Insider [INS]. Vyko negailestinga kova. Atlajus rinko balsus, nes visi (Nu ne visi, bet keli tai tikrai) Lietuvos blogosferos grandai ragino balsuoti už jį [ROK]. O visi pasekėjai ir balsavo, nes Lietuva, kaip sakoma, pasiilgo stiprios rankos... Kažkaip važiuoju į lankas... Reikia grįžti prie istorijos. Žodžiu už Atlajų visi balsavo, nes juos taip ragino. Už insaider'į, kas balsavo, tai niekas nežino. Žmonės kalba, kad anas pasinaudojo juodosiomis SEO technologijomis, bet sunku tuos žmones supaisyti. Kaip ten bebūtų konkurso pabaigoje daugiausiai pamėgimų turėjo Lietuvos SEO vidutiniokas Insaider'is.
Ir tada prasidėjo. Visi baisiausiai supyko ant to Insider'io [COM]. Vieni grasino teismai [COM]. Kiti šiaip koliojosi [ROK]. Treti pasileido į kažkokias filosofines klejones [SKI]. Aišku, atsirado ir nemaža dalis velnio advokatų (Amerikoniško posakio „devil advocade“ tiesioginis vertimas, kuris visiškai debiliškas ir neįsipaišo į lietuviško sakinio sandarą), kurie pradėjo ginčytis, kad viskas čia švaru ir nepriekaištinga. Viskas pagal konkurso sąlygas. Ir kažkodėl geriausiai viską susumavo Zeppelinus [ZEP]. Kad ir kaip keista bebūtų. Nes tai paskutinis žmogus Lietuvos blogosferoje, iš kurio tikėčiausi objektyvumo. Nu nepaskutinis. Paskutinis turbūt Insaider...
Tai va, reziumė tokia, kad konkurso organizatorius „Eurocom“ visą šią košę makalošę nusprendė išspręsti taip. Jie paėmė ir paskyrė du telefonus už tą vieną su biškiu štukelę ir viskas buvo daugmaž baigta.
Nu va. Baigiau su istorijos atpasakojimu – dabar pradėsiu savo samprotavimus.
Pradėkime nuo Insaider'io pusės. Nes ji nuobodi ir viskas aišku. Kaip ir kiekvienas doras programuotojas, aš nekenčiu (ne nekenčiu nekenčiu, bet tiesiog šiek tiek niekinu jų veiklą ir metodus) SEO ekspertų. Ir kitokio plauko marketingistų [BIL] tuo pačiu. Jis žaidė nešvariai ir nėra čia ko svarstyti apie nekaltumo prezumpcijas ir panašiai. Prisipirko tų pamėgimų. Ar panaudojo anksčiau nusipirktus. Nesvarbu. Britku ir tiek.
Lieka kita pusė. Atlajaus pusė. Aš nusprendžiau, kad pats Atlajus nė velnio neatstovauja savo pusei. Atlajaus pusei atstovauja Commonsense ir kiti. Šitoje pusėje mes pagaliau matome, mane labai džiuginančias sveiko proto, principingumo ir garbingumo apraiškas. Tikrai džiugu, kad cinizmo kupiname pasaulyje yra dar tokių šviesulių.
Juokauju. Šita pusė taip pat yra blogoji pusė tik visiškai kitu rakursu jos tas blogumas pasireiškia. Visų pirma reiktų pasakyti, kad aš neturiu nieko prieš commonsense'us. Čia aš jų pavadinimą daugiau naudoju kaip simbolį, o ne tiesiogiai atakuoju juos.
Bet kokiu atveju pradėkime. Prisiminkite, kokios to „Cgates“ organizuoto konkurso laimėtojo nustatymo taisyklės? Surinkti kuo daugiau pamėgimų socialiniuose tinkluose. Cha!.. Cha!.. Cha!.. Socialiniai tinklai ir pamėgimai. „Facebook“ ir laikai. Cha!.. Cha!.. Cha!.. Bet kas – dar kartą kartoju – bet kas, kas žiūri į laikus rimtai, tas pralošinėja šitą žaidimą, vadinamą gyvenimu. Ir nėra jokių čia išimčių. Tu tiesiog pralošinėji. Niekas dar neprarasta. Tereikia susikaupti. Atsiprašyti visų pirmą savęs, pripažinti savo klaidą ir stengtis pasitaisyti.
Jeigu rimtai žiūrai į laikus. Jeigu džiūgauji gavęs laikus. Jeigu dalyvauji laikų konkurse. Jeigu ragini kitus laikinti konkurso dalyvius. Jeigu grasini teismais dėl neteisėtų laikų (kad ir kaip tragiškai skambėtų toks žodžių junginys), tai tau reikia, kad kas nors pribėgtų, apipiltų kibiru ledinio vandens ir tėkštų antausį atbula ranka. Tik tada yra vilties, kad atsipeikėsi. Nes rimtai žiūrėti į „Facebook“ pamėgimus ir dėl jų buvimo ar nebuvimo pergyventi tegalima tik 12-metėms paauglėms, kurios pagal „Facebook“ registracijos sąlygas neturi teisės ten būti. 12-čiai paaugliai nesiskaito, nes jie vietoje „Facebook“ užsiėmę anatomijos pamokomis [POR]. Ir jeigu jūs taip elgiatės, tai jūs parodote, kad jūs esate 12-metės paauglės ir jūs taip pat pagal snukiaknygės sąlygas neturi teisės ten būti.
Tas pats ir dalyvavimo (tiesioginio ar netiesioginio (kai ragini kitus balsuoti)) marketinginėse laikų lenktynėse. Tai purvinas ir šūdinas žaidimas. Jeigu jau pradėjai – nesistebėk, kad visas išsišūdinai. Vienintelis būdas laimėti yra nežaisti. Čia tas pats, kas pradėti leisti heroiną ir stebėtis, kad po kiek laiko dažniau nei paprastai viduriuoji, vemi ir vagi magnetolas. Nu gal ir ne tas pats... Bet vis tiek negalima dalyvauti nei laikų žaidimuose, nei leistis heroino. Nors dėl heroino tai nesu tikras.
Toliau. Kodėl Atlajus aplamai turėjo vilčių laimėti? Nes didieji visus ragino balsuoti už jį. Pamėgimų pirkimas yra blogai, o raginimas ir spaudimas balsuoti tai jau ne? Kodėl visi (Čia žodžio „visi“ apibrėžimas yra labai siauras) ragino balsuoti už tą Atlajų? Nes tasai Atlajus yra mokytojas ir anot ragintojų neturtingas. Ir anot ragintojų nusipelnė to prabangaus telefono.
Va čia ir prieiname tą vietą, kuri man labiausiai nepatinka. Iš pirmo žvilgsnio visa tai atrodo, kaip labai gražus ir galantiškas gestas. Padovanoti vargšui mokytojui ypač gerą telefoną. Iš antro žvilgsnio man tai pošlykštis gestas.
Kažkas mat nusprendė, kad „vargšas“ mokytojas nusipelnė telefono. Ir kadangi jie tokie geri – jie jį jam padovanos. Nes jie taip nusprendė. Nes jis nusipelnė. Jie padovanos. Jie sušelps. Nes jie nusprendė. Jie didingi ir jie nusprendė, kad jie ragins. Ir jie nusprendė, kad jis labiausiai jo vertas. Ir jie jam padarys paslaugą ir sušelps telefoną, kurio jis nusipelnė, bet kadangi toks vargšas ir tas telefonas ne jo kišenei, tai didingieji padarys paslaugą ir padovanos jį anam.
Tfuu! Ir paskui pasirodo, kad žemė sukasi savaime ir viskas neįvyksta būtent taip, kaip jei nusprendė. Ir tada baisiausiai supyksta ir pradeda isterikuoti ir grasinti teismais. Kaip mažas vaikas krenta prekybos centre ant žemės ir pradeda klykti, nes jo mama nenupirko anam saldainės.
Aš neturiu nieko prieš Atlajų. Aš nieko apie jį nežinau. Aš nežinau, ar jis turtingas, ar ne? Aš nežinau, ar jis geras mokytojas, ar ne. Aš težinau, kad jis geras blogeris. Tik tiek. Bet aš žinau, kad Lietuvoje yra daug gerų mokytojų. Ir aš žinau, kad dauguma iš jų yra neturtingi. Aš žinau, kad dauguma iš jų nusipelnė turėti geresnes finansines sąlygas. Man gėda, kad aš gaunu žymiai didesnę algą nei jie. Nors mano duodama nauda pasauliui yra niekinė, palyginus su jais. Ir ką aš darau dėl to? Nieko. Nes aš ciniškas degeneratas.
Bet ką aš žinau, tai žinau. Mūsų švietimo nešėjai – mokytojai liks neįvertinti ir problema neišsispręs vienam geram mokytojui padovanojus vieną gerą telefoną. Tiesa, sąžinė bus nuraminta. Čia panašiai, kaip tose išsipildymo akcijose. Yra problema – vaikų namai prigrūsti nelaimingų vaikų. Išsiuntei SMS'ą už penkis litus. Nu va, problemos kaip ir nėra.
Tai tiek. Palaikinkit mane... Juokauju. Geriau jau komentarą parašykite. Nebūtinai pas mane. Nebūtinai prie šito blogo įrašo. Bet kitą kartą, kai užsimanysite spausti tuos debiliškus mygtukus, geriau pagalvokite, ar išsakyti mintis ar kontraargumentus nebūtų žmogiškesnis dalykas, nei kažkokio skaičiuko padidinimas kokioje nors duombazėje.
[BLO] http://www.blogout.lt/
[ATL] http://www.altajus.net/
[INS] http://insaider.lt/
[ROK] http://rokiskis.popo.lt/2012/07/16/blogout-2012/
[COM] http://www.commonsense.lt/2012/07/24/interneto-sukciu-krusimo-diena/
[SKI] http://www.skirmantas-tumelis.lt/2012/07/25/gerasis-seo-pries-blogaji-seo/
[ZEP] http://www.skirmantas-tumelis.lt/2012/07/25/gerasis-seo-pries-blogaji-seo/
[BIL] http://www.youtube.com/watch?v=gDW_Hj2K0wo
[POR] http://www.15min.lt/naujiena/pinigai/itkodas/atostogas-prie-kompiuterio-leidziantys-vaikai-dazniausiai-iesko-pornografijos-51-233393
2012 m. liepos 30 d.
2012 m. liepos 16 d.
Toleruok toleruotinus
Pastaruoju metu pastebiu pernelyg daug įvairios informacijos, susijusios su lesbiečių ir gėjų toleravimu (Pvz.: [1] [2]). Nežinau, ar taip iš tikrųjų yra ir tai susiję su ne taip seniai nepriimta konstitucijos pataisa [3]. Ar tai tiesiog susiję su tuo, kad neseniai mano RSS'uose atsirado Lietuvos interneto trolių vado (kaip aš suprantu) Zeppelinus blogas [4].
Bet kokiu atveju, kadangi nesugalvoju, ką daugiau rašyti, tai teks rašyti apie toleranciją. Labai jau nyki ir nuvalkiota tema, bet vėlgi – nieko kito nesugalvoju.Taip pat teks parašyti dėl to, kad esu šiek tiek tolerastas [5] (nepaisant to, kad daug kas mane turbūt pavadintų niekam tikusiu tolerastu) ir reikia kartas nuo karto pateisinti šitą vardą. Ir, žinoma, prie visa to reikia paminėti, kad aš nieko nenusimanau apie homoseksualizmą. Visiškai. Bandžiau suskaičiuoti, kiek pažįstu homoseksualių asmenų. Ilgai skaičiavau ir suskaičiavau iki nulio. Turiu kelis įtarimus, bet tik tiek.
Aišku, manęs ta mano nekompetencija kaip ir visada nė kiek nesustabdys ir pripilsiu čia galybę raidžių.
Visų pirma aptarkime „LGBT Friendly“ [6] (LGBT – lesbietės, gėjai, biseksualai, transeksualai) lipdukus. Kas čia per idiotiška idėja? Homoseksualams draugiškos įstaigos. Argi beveik visos įstaigos nėra draugiškoms homoseksualams pagal nutylėjimą. Koks skirtumas, jeigu tu turguje pardavinėji mėlynes, kas jas nupirks. Ir ką pirkėjas veikia lovoje. Kodėl bet kokių paslaugų teikėjui turi rūpėti, kokių pažiūrų jo klientas. Parodyk man nors vieną Kaziuko mugės prekeivį, kuris nėra draugiškas LGBT. Kaziuko mugės prekeivių teikiamos paslaugos visiškai nesusiję su seksu. Vienintelės vietos, kur toks lipdukas yra tinkamas, yra tos vietos, kurių paslaugos susijusios su seksualinio gyvenimo ypatumais. Pavyzdžiui, viešnamis. Jeigu jau koksai garbus klientas ar klientė eina į viešnamį, tai jam labai svarbu žinoti, kad jame jis suras jo gana retus poreikius atitinkančias paslaugas. Nes, įtariu, labai nepatogu nueiti į viešnamį, įeiti į vidų ir sužinoti, kad nieko nepeši. O galėtum iš karto, prie durų, sužinoti. Jeigu tik būtų lipdukų...
Bet ne apie niųdienų realijas aš čia norėjau parašyti. Aš kažkaip norėjau užkabinti giliau (Gal ir nelabai gerai šita metafora skamba būtent šitame blogo įraše...).
Taigi, nuo pradžių. Išsiaiškinkime, koks didelis aš vis dėl to esu tolerastas. Aš nežinau – teks viską spręsti jums patiems. Pagrindinis idėja, ginant (kai reikia, ir kai nereikia) homoseksualus būna ta, kad homoseksualūs žmonės yra normalūs žmonės. Šita mintis visada priverčia mane svarstyti, kiek procentų visuomenės turi būti homosekslualūs, kad būtų galima tai vadinti normalia elgsena. Hmmmm.... 30 procentų?.. Gal net daugiau. Bet kokiu atveju yra mažiau nei 5% [7]. Statistiškai akivaizdu, kad tokie santykiai yra nenormalūs. Ir visas bandymas integruoti remiasi melagingu teiginiu, kad homoseksualizmas yra normalu. Ne. Tai melas. Tai nenormalu. Bet ne tame esmė. Klausimas turėtų būti visai ne toks. Klausimas turėtų būti toks: ar tai yra priimtina, ar ne? Aš už tai, kad priimtina. Arba dar geresnis klausimas, ar tai toleruotina, ar ne? Aš už tai, kad toleruotina.
Toliau. Trumpinys LGBT. Išsiverčia jis į lesbietės, gėjai, biseksualai, transeksualai. Lesbietės – nenormalu, bet viskas geria. Gėjai – nenormalu, bet toleruotina. Biseksualai – irgi nieko prieš. Transeksualai – nu ne. Kokio velnio priėmėt šituos į savo grupuotę ir sugriovėte visą savo vertę. Aš prieš transeksualus. Nes visa jų esmė yra apgauti. Jie yra vienos lyties atstovai ir nori, kad visi aplinkiniai juos laikytų kitos. Tai, mano supratimu, yra melas. Ir man nepatinka, kai man meluoja. Aš, manau, kad visuomenėje geriau kuo mažiau melo.
Anksčiau tai buvo tiesiog nekaltas melas. Anksčiau galėdavai lengvai atskirti, kad čia tiesiog diedas su suknele. Adomo obuolys, Apžėlę kojos, barzdos šeriai, platoki pečiai, plėšantys nepritinkančią suknelę, popieriaus gumulai vietoj krūtų, sodraus balso prašymas jį vadinti Naomi, nors pase ir įrašyta, kad Juozas. Anksčiau transvestitai turėjo pakelti nuotaiką, nes jie turėjo būti žiauriai juokingi. Anksčiau, aš turbūt būčiau buvęs didžiulis transvestitų fanas. „Mums reikia daugiau juokingų diedų su suknelėmis“ – būčiau agitavęs aš.
Dabar? Adomo obuolius išoperuoja. Barzdą pašalina. Liemenį sumažina. Krūtis sugeneruoja. Vienintelė viltis, kad pastebėsi pernelyg dideles plaštakas ir pėdas. Bet turbūt ir tas medicina tuoj išmoks sumažinti. Nors transvestitas ir transeksualas teoriškai nėra tas pats, bet viena ir kita idėja yra paremta melu.
Toliau. Vedybos. Labai sureikšminamas klausimas. Bet aš visiškai nesuprantu kodėl. Vedybas galima skirstyti į dvi institucijas. Religinę ir teisinę. Religinė. Koks skirtumas. Kažkas nepatinka – visada gali įkurti savo religiją. Sukurk jeigu nori religiją, kurios apeigose galima tuoktis tik lesbietėms. Lieka teisinė santuoka. Kas yra teisinė santuoka? Pačių paprasčiausia sutartis. Nu gal ir ne pačių paprasčiausia. Bet vis tiek – tai tik dvišalė sutartis. Koks skirtumas, kas kokias sutartis sudarinėja tol, kol niekas niekam nedaro jokios žalos.
Bet turbūt visada už klausimo, ar leisti homoseksualams tuoktis slypi pagrindinis klausimas: ar leisti lesbiečių ar gėjų porai auginti vaikus. Va ties šituo klausimo iškėlimu paprastai pas visus ir prasiveržia emocijos (dažniausiai neigiamos). Dėl to šitas klausimas visada užmaskuojamas kalbomis ir svarstymais apie vedybas, partnerystės sutartis ir panašiai. Ir visi berėkaudami, kaip traumuojami vaikai ir kaip tas ir anas yra nesveika, pamiršta svarbiausią faktą. Kad geroje visuomenėje tarsi neturėtų būti galimybės įsivaikinti. Nes neturėtų būti beglobių ir apleistų vaikų. Va čia yra pagrindinis klausimas: kodėl yra tiek daug „įsivaikintinų“ vaikų ir kaip tą skaičių sumažinti?
Bet čia labai neįdomus klausimas. Visiems daug įdomiau rėkti ant „nesveikų“ (nežinau dėti kabutes, ar ne. Ai, padėsiu) homoseksualų. Taigi į neįdomų klausimą aš neatsakinėsiu, o atsakysiu į įdomesnį. Yra vaikas, kuris neturi globėjų. Yra keturios galimybės. Heteroseksuali pora; lesbeičių pora; gėjų pora; vaikų namai. Kas 100% aišku? Kad heteroseksualios poros gauna aukščiausią prioritetą. Toliau man 100% aišku, kad lesbiečių pora yra geriau nei gėjų pora. Aš tik nežinau, kur įsipaišo vaikų namai. Bet jeigu reiktų spėti prioritetus, tai spėčiau sekančiai: heteroseksuali pora; lesbiečių pora; vaikų namai; gėjų pora. Čia darau prielaidą, kad vaikų namų sąlygos yra idealios. Kokios jos yra ištikrųjų – nežinau. Jeigu tragiškos, tada gėjai kyla vienu laipteliu aukščiau. Esminis dalykas, kad viskas turi būti žiūrima pro prizmę „kas geriausia vaikui“, o ne „kaip geriau į visuomenę integruoti homoseksualus“.
Kalbant apie vedybas. Pagrindinis argumentas būna: „Tai ką, jeigu jau tiems leisti tuokti, tai gal tada leidžiam ir zoofilams, ir nekrofilams, ir pedofilams tuoktis“. Viskas paprasta. Mes negalime leisti jiems tuoktis. Nes, pirma, tiek gyvūnai, tiek lavonai, tiek vaikai negali sudarinėti sutarčių. Antra, tokiuose santykiuose yra daroma žala (bent jau pedofilijos atveju) ir gana didelė. Dėl to visa tai yra netoleruotina ir nepriimtina ir turi būti išgyvendinta iš visuomenės.
Kažkada aš žiūrėjau žinias. Retai tą darau. Ir buvo kriminalai. Ir pasakojo apie vieną vaiką, kurį patėvis metė į sieną. Kitas epizodas buvo apie tris vaikus, kuriuos girtuoklė mama nuolat daužė ir beveik numarino badu. Dar kitas buvo vėl apie tai, kaip kažkas rimtai sužalojo savo vaikus. Ir aš pagalvojau, o kur šitų vaikų protestuotojų minios? Kur šitai dalykais susirūpinę veidai televizoriuje? Kodėl niekas nepretenduoja į seimą, nes gynė vaikus nuo smurto šeimose? Kur tie visi protestuotojai? Kodėl šitai žymiai opesnei problemai niekas nepriskiria spalvos? Kodėl niekas neprotestuoja? Aš žinau, kodėl aš neprotestuoju. Nes esu cinikas degeneratas ir man nusispjaut.
Kodėl žmonėms neįtikėtinai labiau rūpi pedofilija, nei nuolatinis vaikų daužymas? Aplamai, kodėl žmonės labai jautriai reaguoja į pedofiliją? Taip, tai labai blogai, bet žemėje (ar Lietuvoje) daug kas blogai, bet kodėl būtent šita problema taip greitai išmuša visus apatijos saugiklius? Ir ką man tai primenu? Ką man primena toks didelis užsidegimas ginti? Toks didelis noras visiems aplinkiniams įrodyti, kad tu būtent toje pusėje? Visa ta ypač stipri elgsena turi kažką tamsaus ir nenatūralaus, kaip ir problema prieš kurią jie kovoja. Ir tada kažką sugalvojau. Visas tas užsidegimas man primena tą situaciją, kurios iki galo nemoku išsakyti žodžiais, bet kurią pabandysiu nusakyti taip: kažkada vogęs žmogus žymiai aršiau užsipuola šviežiai pagautą vagį, negu niekada nevogęs žmogus. Ir galimi atsakymai man pasidarė pernelyg baisūs. Ir aš nusprendžiau daugiau nežongliruoti tos problematikos mintimis savo galvoja. Nes aš dar bijau pažvelgi į per didelės visuomenės akis ir pamatyti ten per daug tamsių spalvų.
[1] http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/lesbietes-lietuvoje-moterys-po-nematomumo-cadromis.d?id=59058079
[2] http://www.google.com/diversity/legalise-love.html
[3] http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/andrius-kubilius-per-balsavima-del-seimos-susiejimo-su-santuoka-pasigedo-petro-grazulio-56-227386
[4] http://zeppelinus.livejournal.com/
[5] http://petraszd.blogspot.com/2011/07/o-vis-del-to-gal-nesaudykime.html
[6] http://www.15min.lt/naujiena/miestas/vilnius/nauja-rezisierias-romo-zabarausko-iniciatyva-gejus-sostineje-integruoti-megins-lipdukais-41-232511
[7] http://en.wikipedia.org/wiki/Homosexuality
Bet kokiu atveju, kadangi nesugalvoju, ką daugiau rašyti, tai teks rašyti apie toleranciją. Labai jau nyki ir nuvalkiota tema, bet vėlgi – nieko kito nesugalvoju.Taip pat teks parašyti dėl to, kad esu šiek tiek tolerastas [5] (nepaisant to, kad daug kas mane turbūt pavadintų niekam tikusiu tolerastu) ir reikia kartas nuo karto pateisinti šitą vardą. Ir, žinoma, prie visa to reikia paminėti, kad aš nieko nenusimanau apie homoseksualizmą. Visiškai. Bandžiau suskaičiuoti, kiek pažįstu homoseksualių asmenų. Ilgai skaičiavau ir suskaičiavau iki nulio. Turiu kelis įtarimus, bet tik tiek.
Aišku, manęs ta mano nekompetencija kaip ir visada nė kiek nesustabdys ir pripilsiu čia galybę raidžių.
Visų pirma aptarkime „LGBT Friendly“ [6] (LGBT – lesbietės, gėjai, biseksualai, transeksualai) lipdukus. Kas čia per idiotiška idėja? Homoseksualams draugiškos įstaigos. Argi beveik visos įstaigos nėra draugiškoms homoseksualams pagal nutylėjimą. Koks skirtumas, jeigu tu turguje pardavinėji mėlynes, kas jas nupirks. Ir ką pirkėjas veikia lovoje. Kodėl bet kokių paslaugų teikėjui turi rūpėti, kokių pažiūrų jo klientas. Parodyk man nors vieną Kaziuko mugės prekeivį, kuris nėra draugiškas LGBT. Kaziuko mugės prekeivių teikiamos paslaugos visiškai nesusiję su seksu. Vienintelės vietos, kur toks lipdukas yra tinkamas, yra tos vietos, kurių paslaugos susijusios su seksualinio gyvenimo ypatumais. Pavyzdžiui, viešnamis. Jeigu jau koksai garbus klientas ar klientė eina į viešnamį, tai jam labai svarbu žinoti, kad jame jis suras jo gana retus poreikius atitinkančias paslaugas. Nes, įtariu, labai nepatogu nueiti į viešnamį, įeiti į vidų ir sužinoti, kad nieko nepeši. O galėtum iš karto, prie durų, sužinoti. Jeigu tik būtų lipdukų...
Bet ne apie niųdienų realijas aš čia norėjau parašyti. Aš kažkaip norėjau užkabinti giliau (Gal ir nelabai gerai šita metafora skamba būtent šitame blogo įraše...).
Taigi, nuo pradžių. Išsiaiškinkime, koks didelis aš vis dėl to esu tolerastas. Aš nežinau – teks viską spręsti jums patiems. Pagrindinis idėja, ginant (kai reikia, ir kai nereikia) homoseksualus būna ta, kad homoseksualūs žmonės yra normalūs žmonės. Šita mintis visada priverčia mane svarstyti, kiek procentų visuomenės turi būti homosekslualūs, kad būtų galima tai vadinti normalia elgsena. Hmmmm.... 30 procentų?.. Gal net daugiau. Bet kokiu atveju yra mažiau nei 5% [7]. Statistiškai akivaizdu, kad tokie santykiai yra nenormalūs. Ir visas bandymas integruoti remiasi melagingu teiginiu, kad homoseksualizmas yra normalu. Ne. Tai melas. Tai nenormalu. Bet ne tame esmė. Klausimas turėtų būti visai ne toks. Klausimas turėtų būti toks: ar tai yra priimtina, ar ne? Aš už tai, kad priimtina. Arba dar geresnis klausimas, ar tai toleruotina, ar ne? Aš už tai, kad toleruotina.
Toliau. Trumpinys LGBT. Išsiverčia jis į lesbietės, gėjai, biseksualai, transeksualai. Lesbietės – nenormalu, bet viskas geria. Gėjai – nenormalu, bet toleruotina. Biseksualai – irgi nieko prieš. Transeksualai – nu ne. Kokio velnio priėmėt šituos į savo grupuotę ir sugriovėte visą savo vertę. Aš prieš transeksualus. Nes visa jų esmė yra apgauti. Jie yra vienos lyties atstovai ir nori, kad visi aplinkiniai juos laikytų kitos. Tai, mano supratimu, yra melas. Ir man nepatinka, kai man meluoja. Aš, manau, kad visuomenėje geriau kuo mažiau melo.
Anksčiau tai buvo tiesiog nekaltas melas. Anksčiau galėdavai lengvai atskirti, kad čia tiesiog diedas su suknele. Adomo obuolys, Apžėlę kojos, barzdos šeriai, platoki pečiai, plėšantys nepritinkančią suknelę, popieriaus gumulai vietoj krūtų, sodraus balso prašymas jį vadinti Naomi, nors pase ir įrašyta, kad Juozas. Anksčiau transvestitai turėjo pakelti nuotaiką, nes jie turėjo būti žiauriai juokingi. Anksčiau, aš turbūt būčiau buvęs didžiulis transvestitų fanas. „Mums reikia daugiau juokingų diedų su suknelėmis“ – būčiau agitavęs aš.
Dabar? Adomo obuolius išoperuoja. Barzdą pašalina. Liemenį sumažina. Krūtis sugeneruoja. Vienintelė viltis, kad pastebėsi pernelyg dideles plaštakas ir pėdas. Bet turbūt ir tas medicina tuoj išmoks sumažinti. Nors transvestitas ir transeksualas teoriškai nėra tas pats, bet viena ir kita idėja yra paremta melu.
Toliau. Vedybos. Labai sureikšminamas klausimas. Bet aš visiškai nesuprantu kodėl. Vedybas galima skirstyti į dvi institucijas. Religinę ir teisinę. Religinė. Koks skirtumas. Kažkas nepatinka – visada gali įkurti savo religiją. Sukurk jeigu nori religiją, kurios apeigose galima tuoktis tik lesbietėms. Lieka teisinė santuoka. Kas yra teisinė santuoka? Pačių paprasčiausia sutartis. Nu gal ir ne pačių paprasčiausia. Bet vis tiek – tai tik dvišalė sutartis. Koks skirtumas, kas kokias sutartis sudarinėja tol, kol niekas niekam nedaro jokios žalos.
Bet turbūt visada už klausimo, ar leisti homoseksualams tuoktis slypi pagrindinis klausimas: ar leisti lesbiečių ar gėjų porai auginti vaikus. Va ties šituo klausimo iškėlimu paprastai pas visus ir prasiveržia emocijos (dažniausiai neigiamos). Dėl to šitas klausimas visada užmaskuojamas kalbomis ir svarstymais apie vedybas, partnerystės sutartis ir panašiai. Ir visi berėkaudami, kaip traumuojami vaikai ir kaip tas ir anas yra nesveika, pamiršta svarbiausią faktą. Kad geroje visuomenėje tarsi neturėtų būti galimybės įsivaikinti. Nes neturėtų būti beglobių ir apleistų vaikų. Va čia yra pagrindinis klausimas: kodėl yra tiek daug „įsivaikintinų“ vaikų ir kaip tą skaičių sumažinti?
Bet čia labai neįdomus klausimas. Visiems daug įdomiau rėkti ant „nesveikų“ (nežinau dėti kabutes, ar ne. Ai, padėsiu) homoseksualų. Taigi į neįdomų klausimą aš neatsakinėsiu, o atsakysiu į įdomesnį. Yra vaikas, kuris neturi globėjų. Yra keturios galimybės. Heteroseksuali pora; lesbeičių pora; gėjų pora; vaikų namai. Kas 100% aišku? Kad heteroseksualios poros gauna aukščiausią prioritetą. Toliau man 100% aišku, kad lesbiečių pora yra geriau nei gėjų pora. Aš tik nežinau, kur įsipaišo vaikų namai. Bet jeigu reiktų spėti prioritetus, tai spėčiau sekančiai: heteroseksuali pora; lesbiečių pora; vaikų namai; gėjų pora. Čia darau prielaidą, kad vaikų namų sąlygos yra idealios. Kokios jos yra ištikrųjų – nežinau. Jeigu tragiškos, tada gėjai kyla vienu laipteliu aukščiau. Esminis dalykas, kad viskas turi būti žiūrima pro prizmę „kas geriausia vaikui“, o ne „kaip geriau į visuomenę integruoti homoseksualus“.
Kalbant apie vedybas. Pagrindinis argumentas būna: „Tai ką, jeigu jau tiems leisti tuokti, tai gal tada leidžiam ir zoofilams, ir nekrofilams, ir pedofilams tuoktis“. Viskas paprasta. Mes negalime leisti jiems tuoktis. Nes, pirma, tiek gyvūnai, tiek lavonai, tiek vaikai negali sudarinėti sutarčių. Antra, tokiuose santykiuose yra daroma žala (bent jau pedofilijos atveju) ir gana didelė. Dėl to visa tai yra netoleruotina ir nepriimtina ir turi būti išgyvendinta iš visuomenės.
Kažkada aš žiūrėjau žinias. Retai tą darau. Ir buvo kriminalai. Ir pasakojo apie vieną vaiką, kurį patėvis metė į sieną. Kitas epizodas buvo apie tris vaikus, kuriuos girtuoklė mama nuolat daužė ir beveik numarino badu. Dar kitas buvo vėl apie tai, kaip kažkas rimtai sužalojo savo vaikus. Ir aš pagalvojau, o kur šitų vaikų protestuotojų minios? Kur šitai dalykais susirūpinę veidai televizoriuje? Kodėl niekas nepretenduoja į seimą, nes gynė vaikus nuo smurto šeimose? Kur tie visi protestuotojai? Kodėl šitai žymiai opesnei problemai niekas nepriskiria spalvos? Kodėl niekas neprotestuoja? Aš žinau, kodėl aš neprotestuoju. Nes esu cinikas degeneratas ir man nusispjaut.
Kodėl žmonėms neįtikėtinai labiau rūpi pedofilija, nei nuolatinis vaikų daužymas? Aplamai, kodėl žmonės labai jautriai reaguoja į pedofiliją? Taip, tai labai blogai, bet žemėje (ar Lietuvoje) daug kas blogai, bet kodėl būtent šita problema taip greitai išmuša visus apatijos saugiklius? Ir ką man tai primenu? Ką man primena toks didelis užsidegimas ginti? Toks didelis noras visiems aplinkiniams įrodyti, kad tu būtent toje pusėje? Visa ta ypač stipri elgsena turi kažką tamsaus ir nenatūralaus, kaip ir problema prieš kurią jie kovoja. Ir tada kažką sugalvojau. Visas tas užsidegimas man primena tą situaciją, kurios iki galo nemoku išsakyti žodžiais, bet kurią pabandysiu nusakyti taip: kažkada vogęs žmogus žymiai aršiau užsipuola šviežiai pagautą vagį, negu niekada nevogęs žmogus. Ir galimi atsakymai man pasidarė pernelyg baisūs. Ir aš nusprendžiau daugiau nežongliruoti tos problematikos mintimis savo galvoja. Nes aš dar bijau pažvelgi į per didelės visuomenės akis ir pamatyti ten per daug tamsių spalvų.
[1] http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/lesbietes-lietuvoje-moterys-po-nematomumo-cadromis.d?id=59058079
[2] http://www.google.com/diversity/legalise-love.html
[3] http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/andrius-kubilius-per-balsavima-del-seimos-susiejimo-su-santuoka-pasigedo-petro-grazulio-56-227386
[4] http://zeppelinus.livejournal.com/
[5] http://petraszd.blogspot.com/2011/07/o-vis-del-to-gal-nesaudykime.html
[6] http://www.15min.lt/naujiena/miestas/vilnius/nauja-rezisierias-romo-zabarausko-iniciatyva-gejus-sostineje-integruoti-megins-lipdukais-41-232511
[7] http://en.wikipedia.org/wiki/Homosexuality
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)