2013 m. rugpjūčio 25 d.

Apie neįvykusius pokalbius

Šiaip Lietuvoje dėl to tylu, bet pasaulyje visą vasarą skamba JAV PRISM skandalas [1].  Kitas Įdomus dalykas tas, kad Lietuva šiuo metu taip pat turi savo sekimo skandalą. Aš kalbu apie paviešintus ambasadorių tariamus pokalbius (A.Žurauskas ir R.Juška) [2][3]. Ir visus man sunkiai suprantamus (nes aš kvailas) šūdų malūnus, kurie sukasi iki šiol [4].

Kai tik aš sužinojau apie šitą paviešinimą. Mano pirma mintis buvo: „Tikiuosi, kad čia koks nors wannabe lietuviškasis Snowden paviešino šituos pokalbius. Kad koks nors neaukštų pozicijų IT darbuotojas, prieinantis prie slaptos informacijos nusprendė: velniop aš irgi idealistas ir už teisybę. ir paėmė, ir negrabiai paviešino šiaip jau nelabai įspūdingą ir nelabai kompromituojančią informaciją.“. Aš suprantu, kad tokia mano mintis labai jau naivi. Ir toks scenarijus tikrai neįvyko. Bet vis tiek aš labai norėjau, kad būtų toks nelogiškas ir negalimas to škandalo paaiškinimas. Nes.

Istorijos pradžia. Kaip tik vyko didysis Wikileaks skandalas. Mane, aišku, buvo apėmęs idealizmo šišas. Aš naiviai „norėjau būti“ kaip Julian Assange. Kaip tik tuo metu dirbau vienoje kontorėlėje. Ir ta kontorėlė prižiūrėjo vienos ministerijos viešą, reprezentacinį tinklapį (T.y. ne kažkokią vidinę sistemą – o viešai prieinamą interneto svetainę). Tas tinklapis buvo darytas kažkokios kitos kontoros. Kuri jau seniai bankrutavus. Tai va – tinklapyje klaida.  Kažkas neveikia. Niekas nenori taisyti. Nes kodas ten tragiškas – niekas nenori kišti nagų – ir taip ten viskas ant snarglių laikosi.

Kažkoks prakeikimas, bet kad ir kur bedirbčiau galiausiai nusistovi tokia situacija, kad įmonėje aš esu tas žmogus, kuriam atitenka taisyti tas kodo vietas, kurios yra tragiškai prastos kokybės ir niekas daugiau nedrįsta ten kišti nagų. Bet ne dėl to, kad aš esu protingesnis už kitus. Anaiptol – čia kažkokia keistos rūšies drąsos forma, galima vien dėl kompetencijos stokos ir savo galimybių nesuvokimo.

Taigi, aišku, kad man atitenka taisyti tą ministerijos tinklapio klaidą. Išsiaiškinu, kad mūsų versijų kontrolės [5] sistemoje, esantis kodas yra per senas. Kažkoks kitas gundruolis kažkada, dar man ten nedirbant, darė pakeitimus tiesiogiai produkciniame serveryje. T.y. „Fuck It! We'll Do It Live!“. Taigi, man pirma reikia atsisiųsti visą kodą iš produkcinio serverio ir atnaujinti mūsų versijų kontrolės sistemą ir tik tada aš galėsiu pradėti taisyti.

Kadangi čia ministerija ir jie turi savo IT „uber saugumo“ politiką, tai mes teturime vienintelį būdą pasiekti jų serverį. Tą galima padaryti tik FTP protokolu... Kaip viskas paprastai vyksta tokiu atveju. Paimi atsidarai FTP adresą. CTRL-A, kad pažymėti viską. Tada atžymi kelis katalogus, tokius kaip „uploads“, „documents“ ir panašiai. Nes visas kodas teužima kelis megabaitus. Bet produkciniame serveryje būna turinio informacija, kuri nereikalinga, norint pasileisti ir sutaisyti projektą lokaliai. Ir kuri sveria nuo kelių šimtų megabaitų iki bilenkiek.

Šįkart aš neatžymiu tų katalogų. Nes aš wannabe Assange ir aš ten ale ieškosiu skandalingos informacijos... Kas yra visiškai kvaila. Nes ten, kaip minėjau, yra viešas tinklapis. Tie dokumentai, kuriuos aš siunčiuosi yra prieinami visiems turintiems interneto ryšį – nes ten viešas tinklapis, o ne kažkokia vidinė IT sistema. Niekas man neduos jokio priėjimo prie jokių svarbių dokumentų. Bet kadangi aš baisus vikilyksas, tai aš siunčiuosi tuos visus gazilijoną gigabaitų.

Aišku, visai įmonei užstabdau internetą. Ofisas – atviro tipo – visi vienoje patalpoje. Kažkas surinka: „Kuris pumpuojat pornūchą? Internetas stringa – negaliu dirbt.“. Atsiranda bent du žmonės, kurie „prisipažįsta“, kad tai jie siunčiasi pornografiją. Bajeris senas ir naudotas šimtą kartų. Jau seniai nė velnio nejuokingas. Bet visas grožis tas, kad nepaisant to – visi sąžiningai jį vysto iki galo. Vienas darbuotojas netgi atsistoja iš savo darbo vietos ir nuneša kitam darbuotojui USB raktą. Atseit įrašyk ir man kai pabaigsi siųstis. Tas pats darbuotojas, kuris už poros mėnesių skųsis, kad „kažkas įmonėje nupisinėja USB raktus“. Ir tas pats, kuris gyvenime darbiniais reikalas neatsistos iš savo vietos ir netgi nesikalbės nors ir sėdime vienoje patalpoje – parašys el. laišką arba skype'u.

Taigi, tuo absurdo teatru tarsi „išsprendžiama“ problema. Visi nusiramina ir niekas nesiaiškina tikros interneto dingimo problemos. Aš toliau pumpuoja kvailus dokumentus ir visa įmonė neturi interneto – stringa darbai.

Galiausiai baigiu siųstis. Įvyksta trumpas proto nušvitimas. Suprantu, kad tie dokumentai yra vieši ir tikrai neskandalingi. Ir net jeigu jie nebūtų vieši, o neįtikėtinai aš turėčiau priėjimą prie slaptos, kompromituojančios informacijos – aš jos nė velnio nenagrinėčiau, nes esu pataloginis tinginys. Taigi kolioju save mintyse „Supistas vikilyksas atsirado“ ir ištrinu bereikalingai parsisiųstus dokumentus.

Surinku direktoriui, kad parsisiunčiau svetainę ir einu taisyti. Visi ofise garantuotai supranta, kad tai aš buvau užstabdęs internetą. Niekas nieko nesako – paklausk bet kurio – internetas buvo sustojęs, nes tas ir tas pumpavo pornūchą. Direktorius paklausia, per kiek maždaug sutaisysiu. Pasakau, kad per dvi valandas. Sutaisau per penkias minutes. Dar pusantros valandos sugaištu rašydamas skriptą. Kad tituliniame puslapyje prie URL dadėjus „?bybys=skraido“ ant tituliniame puslapyje esančios ministerijos vadovo nuotraukos atsirastų animuotas falo piešinys, kuris animuotai cikliškai judėtų pirmyn ir atgal.

Paskutinę minutę suprantu, kad čia yra labai, labai ir labai, labai tragiška idėja. Kad jeigu už tokias nesąmones nesėsčiau į kalėjimą, tai bent jau būčiau išmestas iš darbo. Taigi, ištrinu tą improvizaciją. Sukeliu į produkcinį serverį tuos 5 min. pataisymus. Istorijos pabaiga.

Taigi, aš labai tikėjausi, kad kažkoks panašus į mane. T.y. kažkoks naivus asilas paviešino tuos ambasadorių pokalbius. Nes aš suprasčiau tokį labai kvailą poelgį. Nors jis ir neįmanomas. Ir tokio dalyko nebuvo.

Nesvarbu. Svarbu tai, kad aš sekiau visą eigą. Ir visas tas įvykis man rodosi beesąs vienas didelis šūdų malūnas (čia mano mėgėjiškas bandymas pakeisti KPŠ – aš nekenčiu šito trumpinio).

Man iškyla daug klausimų ir niekas iš spaudoje numetamos informacijos man
jų neatsako.

http://www.lrytas.lt/lietuvos-diena/aktualijos/ambasadoriu-skandale-miglota-atomazga.htm

Visų pirma, kodėl bandoma aiškintis, kas patalpino informaciją internete. Bet nutylima, kaip ji buvo įrašyta.
Valstybės saugumo departamento direktorius Gediminas Grina teigė, kad, mėginant sekti internete paliktais pėdsakais, paaiškėjo, jog tie adresai, iš kurių pasklido diplomatų pokalbių įrašai – ir netikri, ir išnykę, galbūt net buvę kažkokiuose mobiliuosiuose įrenginiuose.
Bet kas bent kiek gudresnis mokės patalpinti video į internetą ir nepalikti pėdsakų. Aišku, galima pabandyti panagrinėti – gal buvo padaryta žioplų klaidų. Bet cituoju: „...jog tie adresai, iš kurių pasklido...“. Kaip tai? Iš kur žinote adresus? Nejaugi Youtube (T.y. Google) teikia tokią informaciją Lietuvos valstybės institucijoms? Čia būtų įdomus faktas. Jeigu taip yra – aš noriu tą žinoti. Kaip lengvai paprastiems Lietuvos institucijų darbuotojams yra pasiekiamas mano GMail el. laiškų turinys?

Jeigu Google'as vis dėl to neteikia informacijos Lietuvos institucijoms. Tai tada reiškia visa tyrimas buvo apgailėtinas ir pasibaigęs tiesiog įkėlusio vartotojo vardo paieška interneto paieškos svetainėse. Kas yra tragiškas tyrimas, kurį ir aš pats atlikau per 10 min.

Kaip ir minėjau, ne taip ir svarbu, kaip įrašas atsidūrė internete. Daug svarbiau kaip jis buvo įrašytas. Nejaugi tą taip sunku išsiaiškinti? Ar aš super naivus, ar užtenka atsekti, kurią dieną buvo tas pokalbis. Tada bus žinoma kokiais kokio ryšio tinklais naudojosi pokalbio dalyviai. Jie tuo metu abu buvo Lietuvoje? Jeigu taip, tai kokia kortele jie kalbėjo? Ežiu? Pildyk? Labas?

Jeigu nors vienas buvo užsienyje. Tai tada visai kiti klausimai. Kurioje valstybėje? Kas įrašė? Rusai?

Iš esmės svarbiausias klausimas: ar čia savi įrašė, ar svetimi?
Tačiau Užsienio reikalų komiteto posėdyje G.Grina (VSD direktorius) atmetė šią versiją, pareikšdamas, kad tokios sudėtingos įrangos, kokia buvo atlikta ši operacija, ir tokių galimybių bei išteklių čia, Lietuvoje, esą nėra.
Ką? VSD neturi įrangos įrašinėti telefoninių pokalbių? Čia absoliuti nesąmonė. Taigi, manau, vis tiek išlieka klausimas, kurie įrašė: svetimi ar savi. Jeigu svetimi, tai kurie? Rusai?

Jeigu savi. Tai tada klausimai: ar nebuvo peržengtos kompetencijos ribos įrašinėjant diplomatų asmeninius pokalbius? Ar buvo teisinis pagrindas tą atlikti?

Klausimai betiksliai, nes pokalbių techniškai kaip ir nebuvo. Pagal tai kokia pateikiama informacija: nėra žinoma ar jie tikri, ar sufalsifikuoti. Tai, reiškiasi pagal nutylėjimą tų pokalbių nebuvo. Bet ambasadoriai atšaukiami. Aš nieko nežinau apie tuos ambasadorius. Gal jie geri ambasadoriai. O gal tragiški ir labai gerai, kad juos atšaukė. Bet vis tiek. Jie atšaukiami, nes prarado prezidentės ir premjero pasitikėjimą. Kodėl prarado? Jeigu pokalbiai nepripažįstami kaip tikri, tai reikia tada kitos priežasties, kodėl tas pasitikėjimas dingo.

Nes dabar gaunasi, kad neaiškus įtarimo metimas neaiškiu Youtube įrašu yra pakankama priežastis ambasadoriams netekti darbo. Man patiko R.Lopatos komentaras:

http://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/22793/r._lopata_ambasadoriaus_atsistatydinimas_didele_klaida_papildyta_l._linkeviciaus_komentaru_

Kad taip nubrėžiama pavojinga linija, už kurios ribų yra atleidžiami ambasadoriai. Tai taip išeina, kad jeigu aš ateityje sufabrikuosiu kokių nors kitų ambasadorių pokalbį ir patalpinsiu audio internete, jie irgi bus atleisti? Nes tokius įrašus tikrai galima sukurti ir „namų sąlygomis“.

Nu gerai. Panagrinėkime teorinį variantą. Darom prielaidą, kad tie įrašai tikri. Čia iškyla kitas įdomus dalykas. Aš klausiau tuos pokalbius. Aš nesigaudau toje srityje, bet man pokalbis pasirodė kaip žmonių, kurie yra daugmaž kompetetingi ir supranta, ką šneka. Taip pat pokalbyje labai jaučiamasi, kad jis privatus. Kalbama apie darbą ir šiaip nusišnekama. Ale kaip nesąmonių kalbėjimas prie alaus.

Vienas dalykas man įtartinas visame pokalbyje. Kalbasi du pusamžiai lietuviai. Ir beveik nėra keiksmažodžių. Suskaičiavau tik vieną. Pokalbio pradžioje: „...  bedievis blet ...“. Bet čia turbūt mano sugedimo laipsnis pasirodo. Grįžtam.

Akivaizdu, kad tai nėra nei oficiali politika, nei kryptis, kuria yra vadovaujamasi dirbant. Ir mes nežinome konteksto. Gal tai yra du draugeliai, kurie nuolat neformaliai šneka. Ir kai kurios mintys mums skamba vienaip, nors jie šneka apie kitus dalykus – mes nežinome pokalbio konteksto.

Bet svarbiausias dalykas – čia neformalus pokalbis. Neformaliuose pokalbiuose žmonės šneka nesąmones ir nusišneka. Kartais specialiai, kartais dėl to, kad išjungia saugiklius. Tą daro visi ir visur. Ir už tai nuo šiol bus baudžiama?

Bet pokalbio techniškai kaip ir nebuvo nebuvo. Ir aš lieku nieko nesupratęs. Nejaugi nuo šiol užsienio politikos darbuotojams draudžiama tarpusavyje neformaliai šnekėtis. Ar prieš pradėdami šnekėtis, jie turi Sopranų stiliumi įjungti skalbenkę ir tik tada gali persimesti keliais žodžiais. Nes pokalbis gali būti įrašytas ne tik telefonu, bet ir blakėmis, kalbant gyvai.

Pabaiga. Žinau, kad su tiek daug klaustukų tekste, skambu kaip lunatikas, kuris skambija į Marijos radiją ir pageidavimų koncertuose ne į temą pradeda kliedėti: „o kas galėtų paneigti...“. Taip yra, nes aš ir esu lunatikas. Ir dabar dėl to PRISM skandalo yra suaktyvėjusi mano sąmokslo teorijų alergija.

Bet. Šiandien supratau kitą liūdną tiesą. Kad dėl to PRISM skandalo aš dabar ganėtinai neblogai žinau JAV piliečių teises į privatumą. Bet nė velnio nežinau Lietuvos piliečių teisių į privatumą. Aš nežinau, kas turi teisę mane sekti. Kada gali kaupti informaciją apie mane. Kokią informaciją gali kaupti apie mane. Kokias aš turiu teises ir galimybes, jeigu paaiškėja, kad apie mane kaupia informaciją neteisėtai. Ir panašiai. Ir iš vis ar Lietuvos piliečiai turi tokią teisią, kaip teisė į privatumą. Reiktų ištaisyti man šitą savo spragą.


[1]  http://www.theguardian.com/profile/glenn-greenwald
      http://thestringer.com.au/google-and-the-nsa-whos-holding-the-shit-bag-now/
      http://www.dancarlin.com//disp.php/csarchive/Show-258---Snow-Storm/Snowden-Greenwald-Guardian
[2] http://www.youtube.com/watch?v=bFGf9E089SY
[3] http://www.youtube.com/watch?v=VR715pxdkhI
[4] http://www.lrytas.lt/lietuvos-diena/aktualijos/ambasadoriu-skandale-miglota-atomazga.htm
[5] https://en.wikipedia.org/wiki/Revision_control