2014 m. sausio 30 d.

Aš europietis

Aš europietis. Ne rytų europietis. Aš tiesiog europietis. Anksčiau visąlaik galvojau, kad esu truputį prastesnis. Toks murzius, sėdintis restorane su kitais prie stalo, nežinantis kurią šakutę iš tų trijų imti. Aš iš tikro nežinau, kada kurį įrankį imti. Kartais ir kairę su dešinę sumaišau. Bet aš tikras europietis.

Ir tą man padėjo suprasti Rusijos propaganda. Nušviesdama Ukrainos įvykius, Rusijos žiniasklaida kliedi apie tai, kad Lietuva ir lietuviai padeda ruošti banditus ir smogikus, kurie paskui skriaudžia vargšus berkutininkus [1][2][3].

(Atleiskite. Kirilica neskaitau, dėl to negaliu įdėti tikrų nuorodų į pirmaeilius šaltinius)

Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad mes esame visateisiai vakarų kapitalistai. Ar ne apie tai kiekvienas lietuvis svajojo nuo pat okupacijos pradžios. Čia tik nuosaikiu požiūriu. Šiek tiek laisvesniu požiūriu, turbūt nuo dar seniau norėjo būti tikru europiečiu.

Viena vertus, stebint įvykius Ukrainoje yra kažkiek džiugu. Nes panašu, kad jau visų nurašyta, kaip dar viena Baltarusija, Ukraina turės šansą siekti geresnių sąlygų, susikurti geresnį gyvenimą. Tikiuosi, kad jiems pavyks išplaukti, o ne nuskęsti.

Iš kitos pusės yra šiek tiek liūdna žiūrėti į ukrainiečius, Mainade kovojančius dėl geresnio gyvenimo vilčių. Ir jie kovoja, būtent dėl geresnio gyvenimo galimybių turėjimo, o ne dėl tiesiog geresnio gyvenimo. Taip – gal ir ne visi tą žino. Taip – jeigu jiems pasiseks, už eilės metų atsiras tokių, kurie spangs, kad ne už tokią Ukrainą jie kovojo. Bet tokių žmonių egzistavimas reikš šiandieninių įvykių sėkmę. Nes iki šiol jų sąlygos yra šūdinos [4].

O liūdna dėl to, kad žinau, jog kaip netiek ir daug trūko iki to, kad Lietuva būtų panašioje padėtyje kaip Ukraina. Taip ir nedaug trūko iki to, kad Ukraina dabar būtų tokioje padėtyje kaip yra Lietuva. Nes vos prieš dvidešimt kelis metus abi šalys startavo iš vos ne tų pačių pozicijų.

Taip pat nereikia pamiršti, kad ir ne tik Ukraina ateityje gali pasiekti dabartinės Lietuvos lygį. Bet Lietuva taip pat sėkmingai gali pasiekti dabartinės Ukrainos lygį. Tuo labiau, kad yra pakankamai daug žmonių sąmoningai ar nesąmoningai to siekiančių [5].

[1] http://www.economist.com/blogs/easternapproaches/2013/12/ukraine
[2] http://www.huffingtonpost.com/2013/12/11/russia-television-coverage-putin-ukraine_n_4427400.html
[3] http://protokolai.com/2014/01/28/ukraina-vakarai-nugali-pagaliau/
[4] http://rokiskis.popo.lt/2014/01/26/ivykiai-ukrainoje-ir-lietuvos-problemos/
[5] http://www.lrytas.lt/lietuvos-diena/komentarai/lietuvos-zemes-nuosavybe-ir-miuncheno-pakto-dvasia.htm

2014 m. sausio 12 d.

Šalčiūtė nekomentuoja Graužinienės pasisakymų

Atsimenu Graužinienę pavertė Seimo pirmininke. Ir prasidėjo. Atsiverti spaudos puslapius (dažniausiai internetinius) ir kiekviename portale dominuoja straipsniai apie dvi veikėjas: L.Graužinienę ir M.Šalčiūtę. Viena gali būti, kad nusimano ekonomikoje [1], o kita yra Seimo pirmininkė.

Būdavo net komiška. Bėgi per straipsnius akimis ir ten antraštės: „Graužinienė vakar pasakė nesąmonę“; „Šalčiūtė kažką kažkur darė“; „Graužinienė ir šiandien pasakė nesąmonę“; „Šalčiūtė labai įdomi žvaigždė“; „Graužinienė šypsojosi, paskui susiraukė ir pasakė nesąmonę“; „Žalgiris mėtė sferos formos objektą pro apskritą skylę“; „Graužinienė išplatino nesąmoningą pranešimą“; „Šalčiūtė elgėsi kaip ir priklauso gyvenimo būdo straipsnių žvaigždei“; „Ukraina“; „Graužinienė šneka pievas. O gaila, nes ji Seimo pirmininkė“.

Dabar jau apstojo rašyti apie Šalčiūtę. Bet apie Seimo pirmininkę tai pila toliau kaip reikiant.

Aš perskaičiau kokia 20% straipsnių apie Graužinienę ir 0% apie Šalčiūtę. Nes esu asilas ir apsimetu, kad domiuosi politika ir nesidomiu žvaigždėmis. Tikriausiai suklydau ir pasirinkau skaityti blogesnę straipsnių kategoriją. Nes tikriausiai savo poelgiu balsavau už tai, kad žiniasklaida publikuotų, kuo daugiau straipsnių apie Graužinienę. Nes jie pamato statistikoje mano paspaudimus ant straipsnių. Dėl to jie sukurpia daugiau straipsnių apie Graužinienę. Aš tada paspaudžiu ant tų straipsnių. Nes „aš domiuosi politika“.  Straipsniai yra populiarūs. Reiškia ta tema bus rašoma dar daugiau.

Aš esu dalis problemos. Kokios problemos? Ogi tokios, kad darbo partijai yra duodama labai ir labai daug eterio laiko. O darbo partijai (ir kas spėjama, kad stovi po ja) to ir reikia. Jiems reikia kuo daugiau bačkų ant kurių galima atsistoti ir rėkti šūdą.

Apie tai galima pasiskaityti dar lapkritį L.Ulevičiaus parašytame straipsnyje [2]:

http://www.ulevičius.lt/2013/11/15/darbo-partijos-taktika-itraukti-dalia-grybauskaite-i-nesibaigiancius-ad-hominem-gincus/

Tiesa, jis labiau orientavosi į „Graužinienė VS Grybauskaitė“. Tik, kad Grybauskaitė visiškai ignoravo Graužinienę ir tema pasidarė nuobodi. Niekas apie ją nerašė. Tas vis dėlto nesutrukdė DP toliau pakliūti į spaudą. Nes šnekėti nesąmones galima daugeliu temų. Dabar atėjo eilė Eurui ir minimaliai algai.

Tai va tokia bėda. Ir bijau, kad vienintelė žiniasklaida teturi įrankius šią problemą išspręsti. „O ne! Netiesa. Internetai juokiasi iš Graužinienės ir prikūrė daug memų. Internetai nuvertė Vėsaitę, nuvers ir Graužinienę.“. Tai va, kad ne. Vėsaitė šnekėjo nesąmones. Internetai labai juokėsi. Kūrė memus.  Ir nieko neįtakojo. Vėsaitę nuvertė žurnalistų darbas. Tie, kurie dirbo tikrą žurnalistinį darbą, pastebėjo-išsiaiškino, kad Vėsaitę skraido su neaiškiais lėktuvais, pasamdytais už neaiškius pinigus [3]. Tada informavo visuomenę ir Vėsaitės nebeliko poste.

Ne memai ir ne šmaikštūs komentarai, susilaukę daug nykščių, atliko tą darbą. Gera žurnalistika atliko darbą. Kas yra gera žurnalistika? Nežinau. Tegaliu sugalvoti vieną pseudo taisyklę: kai valdininkai ir/ar valstybės jėgos struktūros pyksta ant žiniasklaidos, tikėtina, kad žurnalistai gerai atlieka savo darbą. Lietuviškas pavyzdys, kurį galiu sugalvoti yra Druskininkų žiniasklaida prieš Druskininkų valdžią [4].

Bet šiuo metu nepastebiu, kad DP kartu su Graužiniene iš tikrų pyktų ant žiniasklaidos. Taip apsimeta, kad ale užpyksta, kai užduodami durni (anot jų) klausimai. Bet iš tikro neužpyksta. Kitaip nesiveržtų į eterį ir daugiau neitų į tokias laidas. Ir tarsi visi laimi. Ir tie, kurie supranta, kodėl Graužinienės memai yra juokingi, tarsi laimi, nes „gerai čia Jakilaitis Graužinienę šnekant nesąmones prigavo. Cha, cha – koks aš protingas ir kaip aš viską suprantu“ (Šitai kategorijai priskiriu save). Ir žiniasklaida tarsi laimi, nes yra skaitomi straipsniai ir/ar žiūrimos laidos. Bet tik trumpuoju laikotarpiu. Ilguoju laikotarpiu laimi tik DP, nes gauna eterio rėkauti savo populistinius šūdus.

Taigi, vienintelė dalykas, kuris padėtų šitoje situacijoje yra tas, jeigu žiniasklaida pradėtų publikuoti naujienas tik apie Graužinienės veiklą tiesiogiai susijusią su Seimo pirmininkės pareigomis. O ne kasdien rašytų naujienas apie tai, kad Graužinienė pasakė nesąmonę. Nes, kad Graužinienė šneka pievas, tai čia jokia ne naujiena. Ji vakar šnekėjo pievas, užvakar šnekėjo pievas ir prieš mėnesį šnekėjo pievas. Čia ne naujiena – mes jau tą žinome. Kai ji pasakytų ką nors protingo, va tada tai būtų naujiena.

O aš tuo tarpu tegaliu padaryti vienintelį dalyką. Aš galiu nustoti skaityti beprasmius straipsnius apie Graužinienę. Ir taip sumažinti savo sugeneruojamą statistiką apie tos temos populiarumą. Labai maža įtaka, bet vis tiek įtaka. O ir laiko atsiras kitiems straipsniams. Pavyzdžiui apie Šalčiūtę.

[1] Nes pinigus uždirba privačiame sektoriuje
[2] http://www.ulevičius.lt/2013/11/15/darbo-partijos-taktika-itraukti-dalia-grybauskaite-i-nesibaigiancius-ad-hominem-gincus/
[3] http://www.delfi.lt/verslas/verslas/b-vesaites-skrydis-i-kazachstana-arvi-uzsakytu-verslo-klases-lektuvu.d?id=61439795
[4] http://druskininkunaujienos.blogspot.com/2013/11/druskininkuose-vyksta-purvinas-karas-ar.html