2013 m. kovo 17 d.

Mažiau nei, bet beveik trečdalis

Ar girdėjote, kad atsirado naujas popiežius? Kaip tik puiki proga pakalbėti apie pornografiją [1][2]. Šią savaitę EU parlamentas sprendė pornografijos problemą.

Bill Hicks:
The problem with pornography is basically this: no one knows what it is.
EU parlamentas priiminėjo politinę rezoliuciją, skirtą uždrausti pornografiją. Vardant moterų. Ir galimybių.

- http://www.europarl.europa.eu/sides/getDoc.do?pubRef=-//EP//TEXT+REPORT+A7-2012-0401+0+DOC+XML+V0//EN
- http://christianengstrom.wordpress.com/2013/03/15/the-eu-parliament-mostly-said-no-to-a-porn-ban/

Esminė, pavojingoji dalis buvo „Media and culture“ 14-as punktas:
Points out that a policy to eliminate stereotypes in the media will of necessity involve action in the digital field; considers that this requires the launching of initiatives coordinated at EU level with a view to developing a genuine culture of equality on the internet; calls on the Commission to draw up in partnership with the parties concerned a charter to which all internet operators will be invited to adhere;
Kurį (punktą), priiminėjant sprendimą, EU parlamentas vis dėl to išbraukė. Taigi, tarsi EU neuždraudė pornografijos. Bet ketino. Ir jeigu būtų uždraudę, tikriausiai interneto tiekėjai būtų įpareigoti sekti vartotojus ir žiūrėti, kad šiukštu anie nežiūrėtų pornografijos. Ir tada: „bausti negalima atleisti“. Panašiai kaip ACTA būtų įpareigojus sekti vartotojus, kad tie šiukštu nesisiųstų nelegalių Brieberio dainų ir nebandytų neturėdami patentų sėti bulves. Nu gal bulvių sėjos Interneto tiekėjai ir neprižiūrėtų.

Bet vis tiek. Atsimenu, kaip visi draugiškai protestavome prieš ACTA. Kokie visi vieningi buvo. Ir kaip visiems rūpėjo, kad tik neuždraustų Lady Gaga dainų siųstis. Dėl porno – tylu ramu. Niekas (beveik niekas) nė žodžio neužsiminė. Gal dėl to, kad pornografija yra toks labai menkas dalykas kiekvieno žmogaus gyvenime. Tikriausiai dėl to. Turbūt jeigu eitum per pasaulį (arba bent jau Europos Sąjungą) ir klaustum:

– Ar protestuotum prieš pornografijos uždraudimą?
– Ką žinau. O kam?
– Kaip tai kam? Hmmmm... Nu žodžio laisvė ir panašiai... Tai jūs nežiūrite pornografijos?
– Aij... Aaaaa... Ne.
- Kaip tai? Niekad nesat matęs?
– Aij... Vieną kartą iš smalsumo pažiūrėjau. Aaaa... Man tai kažkaip ten juokinga buvo. Nesuprantu, kam žmonės tai žiūri. Man tai to nereikia.
– O, sakykite. Čia, beje, visiškai nesusijęs klausimas. Sakykite, kaip dešimtbalėje sistemoje įvertintumėte savo gebėjimą valdyti kompiuterio pelę kaire ranka?
– Oij šitą. Aš tai šiaip skubu. Atleiskite, bet jau vėluoju į susitikimą. Viso gero.

Tai va, žmonės paprastai žino, kas yra pornografija. Žmonės paprastai yra žiūrėję pornografiją. Bet labai seniai ir tik iš teorinio smalsumo. Žmonės paprastai jau seniai nėra matę pornografijos vaizdų. Ir kai žiūrėjo, tai žiūrėjimas buvo pasyvus. Dargi žmonės paprastai nėra aktyviai žiūrėję pornografijos (Neblogą aš terminą čia sugalvojau: „aktyvus pornografijos žiūrėjimas“). Dėl to žmonės neturi nuomonės apie pornografijos uždraudimą, nes gi jų tiesiogiai tas neįtakotų. O ir žodžio laisvę galima paaukoti, nes gi kiekvienas padorus žmogus gali paaukoti kelis principus vien tam, kad geroji valdžia jį ir jo vaikus apsaugotų nuo visokių nepadorumų. Jeigu EU iš tikro uždraustų pornografiją, tai tikriausiai nei vienas normalus, neiškrypęs žmogus neturėtų ir nereikštų nuomonės tuo klausimu. O tyla reiškia pritarimą.

Kaip kitaip paaiškinti tą faktą, kad kai Google sugalvoja uždaryti vieną nelabai populiarią web aplikaciją (Google Reader [3]), visi iš karto sujuda ir pradeda spygauti ir taškytis. Kiekvienas blogeris turi aiškią nuomonė ir poziciją. Ir nei vienas nesidrovi jos išsakyti. Tuo tarpu EU nusprendžia balsuoti dėl porno uždraudimo ir visur tylu, tylu.

Pakalbėkime truputį apie statistiką.

- http://www.nydailynews.com/news/world/porn-sites-account-xxx-tra-real-estate-web-30-internet-traffic-report-finds-article-1.1058584
- http://www.extremetech.com/computing/123929-just-how-big-are-porn-sites

Pornografija sudaro bent jau 30% viso interneto trafiko. Tas skaičiukas yra labai nuosaikūs matavimai. Niekas nežino, kiek to trafiko yra nepamatuota (Pvz.: siunčiami torrent'ai). Pakartosiu skaičiuką. Trisdešimt procentų. Turbūt dėl visa pikto dar kartą reiktų pakartoti. Trisdešimt. Procentų. Viso. Interneto. Trafiko. Sudaro. Pornografija.

Panašu, kad mes meluojame vieni kitiems. Ir niekas neišsiaiškina to melo, nes savo melu mes dengiame vienas/viena kitą. Nes panašu, kad pornografija užima ne tokią ir mažą dalį mūsų interneto veiklos. Nes panašu, kad pornografija užima ne tokią ir mikroskopiškai menką dalį mūsų gyvenimo. Ir ta savęs ir svetimų apgaulė, ir kažkokia apsimestinė gėda ir normalumus, vos, vos mums nekainavo suaugusiųjų turinio internete banu ir dar vieno precedento ribojant mūsų pačių laisves, apkvailinus mus savęs moralizavimo ir gėdijimo triuku.

Čia panašiai kaip kas nors bando įsiūlyti skanaus torto gabaliuką:

- Nori dar torto? Nenori? Tai tu gal nori? Ir tu nenori. Paklausk Jadzės gal ta nori. Aš pats irgi kažkaip nenoriu. Niekas tikrai nenorite torto? Ką gi. Reikės išmest.

Ir išmeta velniop tortą. Nors kiekvienas norėjo torto, bet visi kažkodėl melavo, kad nenori. Nes kažkaip nei šis nei tas norėti skanaus torto.

Taip ir su pornografija. Jos vos neuždraudė. Ir jeigu būtų uždraudę, būtų buvę mažai triukšmo, nes niekas atseit nenori torto.

Mano, beje, mėgstamiausia pornografijos rūšis vis dar yra lesbiečių porno [4].

Visiems, kurie dabar savo galvoje turite vidinį dialogą su įsivaizduojamu manimi, kuriame baisiausiai stebitės tokiais mano teiginiais ir esate dviem akimirksniais nuo manęs smerkimo minties sugeneravimo, norėčiau priminti vieną procentą, kurio lyg dar ir nepaminėjau. Trisdešimt procentų.

Bet vien tai, kad kažkas labai paplitęs tarp žmonių. Trisdešimt. Procentų. Tai dar nereiškia, kad tai yra absoliučiai gerai.

Taigi, kokia pagrindinė rezoliucijos idėja? Pagrindinė idėja mažinti nelygias galimybes tarp vyrų ir moterų. Gerai, aš sutinku, kad mes vis dar gyvename patriarchalinėje visuomenėje, kur vyrams yra daugiau atvirų durų. O ir praėjimas platesnis. Taip, aš su tuo sutinku ir nesiginčiju. Aš taip pat sutinku, kad tas nėra gerai. Aš esu už tai, kad būtų lygios sąlygos (jaučiate skirtumą tarp „lygių galimybių“ ir „lygių sąlygų“?).

Bet ironiškiausia rezoliucijos vieta ta, kad europarlamentarai buvo pasiryžę panaikinti profesiją, kurioje būtent moterys uždirba daugiau už vyrus. Pornoaktorės uždirba žymiai daugiau nei aktoriai. Ir visiems smerkiantiems šitą profesiją, norėčiau priminti, kad jūs keliatės kiekvieną dieną anksti, anksti ryte. Keliaujate į darbą. Sprendžiate darbo problemas. Rašote kažkokius grybus į ekseliuką ar dar kokią tai nesąmonę jūs ten savo garbingu darbu vadinate. Tų problemų išsprendimas nieko, absoliučiai nieko nekeičia. Išskyrus tik tai, kad dėl to gaunate ne tokią ir didelę algą ir ilguoju laikotarpiu dar gausite depresiją. Ir jūs drįstate apsimetinėti, kad jūsų pasirinktas kelias yra teisingesnis, morališkesnis ir labiau vertas pagarbos? Vietoje to, kad dirbtumėte vieną kart per savaitę ir galbūt net prisidėtumėte prie seksualinių nusikaltimų mažinimo [5] (Moksliniai tyrimai dėl pornografijos įtakos seksualiniams nusikaltimams prieštarauja vieni kitiems. Nors reikia pasakyti, kad moterų gyvenimo sąlygos turbūt prasčiausios tose šalyse, kur uždrausta pornografija).

Europarlamentarams nepatinka, kad moterys vaizduojamos kaip seksualinis objektas žymiai daugiau nei vyrai. Seksualinis. Yra dvi lytys: moteris ir vyras. Vienų ar kitų seksualinių organų buvimas/nebuvimas apsprendžia lyties pobūdį. Tiek vyras, tiek moteris yra seksualinis objektas. Ar tai yra blogai? Nežinau. Tikrai nežinau. Žmogui kaip gyvybės formai, tai tikriausiai tas buvo visai į naudą. Jeigu egzistavimą galima laikyti nauda.

Bet kodėl reikia pradėti neigti, kad moterys yra patrauklios. Kodėl reikia pradėti neigti jų fizinio kūno egzistavimą. Kuo tas prisidės prie sveikesnės visuomenės kūrimo. Ir kodėl lygybė turi būti įgyvendinama mažinant moterų seksualumo vaizdavimą. Tai gal geriau tegul vyrus pradeda dažniau rodyti kaip sekso objektus. Tiek pat kiek moteris. Vietoje to, kad neberodyti moterų visai.

Nes kai iškeliama problema, kad vyrai uždirba daugiau nei moterys, niekas nesiūlo atleisti visus iš darbo. Juk taip garantuotai bus pasiekta absoliuti atlyginimų lygybė. Arba jeigu norima nuosaikesnio sprendimo, tai galima pasiūlyti tiesiog sumažinti visiems vyrams atlyginimus tiek, kad būtų lygūs su moterų algomis.

Kiek atsimenu, Lietuvoje pornografija vis dar nelegali. Ne? Tai kur mano politinė partija, kuri žada ją legalizuoti? Kur ji? Nes gi: trisdešimti procentų. Ar čia tik aš vienas visoje šalyje tegalvoju, kaip galima būtų biudžetą papildyti?

[1] http://lt.wikipedia.org/wiki/Pornografija
[2] http://en.wikipedia.org/wiki/Pornography
[3] http://googlereader.blogspot.com/2013/03/powering-down-google-reader.html
[4] http://petraszd.blogspot.com/2011/07/o-vis-del-to-gal-nesaudykime.html
[5] http://en.wikipedia.org/wiki/Social_effects_of_pornography

2013 m. kovo 10 d.

Žygiuoti stichiškai ar nestichiškai?

Artėja Kovo 11-a. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena. Graži šventė. Svarbi diena. Diena, kai kažkada senais, senais 1990 metais man nepažįstami žmonės iškovojo man nepriklausomybę. Visiems, kurie verkia, kaip Lietuvoje negerai ir kad mums nesiseka, ir kad dar mus visi skriaudžia; tegalėčiau pasiūlyti pagalvoti: kiek kartų per praėjusius pusę metų tikrai nuoširdžiai bijojote dėl savo gyvybės? Tas kartais, kai buvote nuvykę su draugais pasikarstyti po medžius ir buvote visomis pasaulyje apsaugomis, ir prisitvirtinę visomis pasaulyje virvėmis, ir vis tiek biški bijojote nukristi, nesiskaito kaip bijojimas, jog mirsi. Tikriausiai nulį. Nu gal netyčia kokį vieną. Dar vienas klausimas: kiek kartų iš tikro neturėjai ko valgyti kelias dienas, o ne kelias valandas? Čia atsakymas tai absoliučiai aiškus: nulį. Žinote, ką tai reiškia? Tai reiškia, kad priklausote TAI žmonių grupei. Ji labai, labai maža ir jūs labai, labai gerai gyvenate. O jeigu imti ne tik dabar gyvenančius žmones, bet ir visus kažkada gyvenusius žmones – tai jūs iš vis priklausote labai mažai kruopelytei žmonijos ir žmonijos istorijos.

Ir taip yra iš dalies dėl to, kad tą Kovo 11-ą buvo paskelbta Lietuvos nepriklausomybė.

Bet būtinai turi atsirasti kažkas, kas užgožinėja visą Kovo 11-iosios grožį. Ir aš kalbu ne apie raudonąją Kovo 8-ą [1], kuri kalendoriuje yra per arti. Kaip kad valentinkė yra per arti Vasario 16-osios. Pabandykite normaliu balsu ir rimtu veidu žiūrėdami į veidrodį ištarti žodį „valentinkė“ ir nepasibjaurėti savimi...

Bet aš kalbu ne apie Kovo 8-ą. Aš kalbu apie dviejų nejuokaujančių ir rimtumo pertekliumi pasižyminčių žmonių grupių atstovų priešpriešą. Vienoje pusėje žmonės, kurie kartais yra pavadinami neonaciais, o kitoje žmonės, kurie kartais yra pavadinami neokomunistais (Aš nežinau, ar čia tinkamas terminas Antifai, NK95 ir kitiems panašios spalvos, bet užtat labai visų gerbiamiems žmonėms).

Taigi. Vieni nori žygiuoti, bet jiems neleidžia žygiuoti. Dėl to jie neorganizuoja stichinio žygiavimo. Kiti tuo tarpu neorganizuoja pirmųjų stabdymo akcijos [2]. Aš atsimenu vaikystėje, kai buvau kokių penkių metų tokiais pačiais bajeriais užsiiminėdavau. Sakydavai: „Aš va taip darysiu“ pradėdavai atlikinėti smūgio ranka veiksmą ir eiti į silpnesnį vaiką „Jeigu aš tau trenksiu, tai pats kaltas“. O tas silpnesnis vaikeliūkštis tau nespėjus priartėti per rankos atstumą spjaudavo į tave ir bandydavo pabėgti. Kartai koks nors suaugęs įsikišdavo, kartais ne.

Nepaisant to, kad šitie daktarų laipsniais apsikarstę protingiausi intelektualai ir tikrieji, nuoširdžiausieji Lietuvos mylėtojai visi kartu yra įnoringos primadonos, manančios, kad tik jie tegali apginti savo idėjas nuo kažkokių didelių pavojų. Ir nepaisant to, kad jie egzistuoja būtent dėl to, kad egzistuoja kita pusė [3] (Ačiū blogeriui Leo už įžvalgą, kurios aš pats būčiau nesugalvojęs). Nepaisant visa to – kalti dėl jų išbujojimo vis tiek esame mes likusieji. „Mes“ čia apibrėžiama kaip visi, kurie nenorime būti asocijuojami nei su viena stovykla, nei su kita.

Toks idiotinis klausimas pertraukai. Jūs negalite likti neutralus ir būtinai turite pasirinkti vieną iš variantų. Taigi, kurią pusę renkatės: ypač tautiškus ar naująją kairę? Geras klausimas? Ne? Nagi, nagi. Aš tikriausiai rinkčiausi ypač tautininkus. Kodėl? Kiek žiūrėjau nuotraukų, tai ten man merginos gražesnės. Jokių kitų priežasčių kaip ir neturiu. Tai tiek. Grįžtam.

Kodėl mes kalti ir kuo mes kalti? Todėl ir tuo, kad mes visi domimės šitomis eitynėmis. Įrodymas: atsakykite sau, kurią valandą vyks eitynės? O dabar pabandykite pasakyti nors vieno kito Kovo 11-osios renginio tikslų laiką. Biški gėda? Ne?

Mes visi į tas abi mažas grupeles žmonių kreipiame per didelį dėmesį. Ir todėl, kaip čia geriau pasakius... Užsitrolinome patys save... Tereikia pasiskaitinėti šiek tiek spaudos. Tereikia pasižiūrėti vienur ar kitur socialiniuose tinkluose. Ir pajusi laukimo nuotaiką. Visi laukia eitynių. Visi kažko iš jų tikisi. Visi biški pakursto ugnį. Ir mes kiekvienas nusivilsime, jeigu nieko įdomaus neįvyks. Jeigu nereikės policijos įsikišimo. Jeigu spaudoje kitądien nebus kokio sumušto, sumišusio tariamo komunistėlio (kuris teigia, kad nėra komunistas) ar tariamo neonaciuko (kuris teigia, kad nėra nacistas) nuotraukų. Ir nereikia čia suvertinėti atsakomybės laikraščiams. Atseit jie čia viską kursto ir kaip visada per mažai rašo apie gerus dalykus. Ne, ne – čia mes patys kalti.

Aš turiu dvi hipotezes, kodėl mes taip elgiamės. Viena ta, kad aš truputį esu apsileidęs su savo charakterio kontrole ir valios ugdymu. Dėl to mane tokie visokių muštynių laukimai ir kabina. Taip pat aš atsakomybę numetu nuo savęs, terminą „aš“ pakeisdamas terminu „mes“. Kaip reiktų tai išspręsti? Paimti, trenkti sau delnu per kaktą ir pasakyti: „Ką aš toks silpnas ir ant tiek niekam tikęs, kad negaliu pats savęs kontroliuoti ir nesidomėti visokiais šūdais!“. Ir nuo tada skaityti mažiau interneto, o vietoje to skaityti daugiau knygų.

Bet. Bet. Yra ir kita galima mano hipotezė. Ta hipotezė skamba taip: kad toks mūsų elgesys (domėjimasis tomis eitynėmis) yra tiesiog žmogaus natūra (bugas smegenų operacinėje sistemoje) ir nieko čia jau nebepataisysi. Jeigu tokia hipotezė yra teisinga, tada tampa aišku, kad individualus dvasinio tobulėjimo kelias niekur neveda ir dėl to reikės imtis tiesioginių bendruomeninių veiksmų morališkai sužlugdant abi tas Kovo 11-ą gadinsiančias grupuotes.

Mano planas yra toks. Kadangi žmonių, nepriklausančių nei ypač tautiškiems, nei ypač lygiems su lygesniais, yra dauguma. Tai bus nesunku surinkti tokį kiekį žmonių, kad atsvertų tas dvi grupuotes kažkur santykiu 1:10. Tada visiems pasislėpti ir laukti. Laukti. Laukti. Laukti kol stichiškai žygiuojantys prieis prie atsitiktinai vidurį gatvės susikabinusių žmonių ir prasidės priešmuštyninės diskusijos. „Pasitrauk. Leisk man praeiti.“, „Ką aš neturiu teisės čia stovėti?“, „Ką aš negaliu pasivaikščioti miesto centre? Ką aš žinau, ko čia kiti eina.“ ir panašiai. Kai jau matysime, kad muštynės tuoj, tuoj prasidės. Būtent tuo momentu mums reikės iššokti iš už savo slėptuvių ir pulti tas dvi grupes daužyti su juodais vibratoriais, pagamintais Izraelyje (Kodėl būtent tokiu daiktu? Ką žinau... Čia tam, kad kuo daugiau žmonių grupių grūdintųsi nuo piktinimosi dėl paikų įsižeidimų), rėkiant: „Šekit, niekšai! Ne aš mušu – vibratorius muša. Kad kitą savaitę čia man nežygiuotumėt.“. Tada greitai visiems pabėgti. Ir ateityje amžinai neigti, kad kada nors šitas įvykis buvo. Manau, po to mes visi išmoktume svarbiausią pamoką.


[1] http://druskininkunaujienos.blogspot.com/2013/03/beieskant-pakaitalo-tarptautinei-moters.html
[2] http://www.alfa.lt/straipsnis/15084523/Premjero.patarejas.Bielskis.kursto.riauses.=2013-03-09_11-14/
[3] http://leolenox.wordpress.com/2013/02/28/raison-detre-arba-kodel-putoksliai-putojasi/