2012 m. gruodžio 28 d.

Mano paties blogo metų apžvalga. Dešimtbalėje sistemoje rašau sau žaibą

Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl rašau blogą yra ta, kad aš į jį žvelgiu, kaip į kokią tai pseudo terapiją, kuri netgi kažkiek padeda man augti.

Taigi, saviterapijos vardan, pabandžiau padaryti savo blogo metų apžvalgą. Pirma diagnozė. Žmogus, kuris rašo savo blogo įrašą savo blogo įrašams, tikriausiai yra suknistas narcizas.

Kita diagnozė. Kokybė prasta. Kas nėra blogai, nes aš nesu profesionalas. Kas yra blogai, tai tas, kad kokybė per metus yra truputį pakritusi žemyn (Neįtikėtina, bet dugnas dar iki šiol nebuvo pasiektas ir buvo, kur kristi žemyn (Žmogus, kuris taip akivaizdžiai kuklinasi yra supistas savimyla narcizas...)).

Bandant analizuoti, supratau vieną įdomų dalyką. Kokybė krito maždaug tuo metu, kai pasikeitė mano skaitomų knygų repertuaras. Kol skaičiau visokias filosofines, ar pseudo-mokslo, ar pseudo-religijų knygas, tol įrašų kokybė buvo aukštesnė. Kai persimečiau ant fantasy literatūros, įrašai patapo ne tik kad prastesni (mano nuomone), bet absurdiškesni. Juose daugiau kūrybos ir išgalvojimų. Daugiau chaoso ir žymiai mažiau tikslumo ar aiškių ir apibrėžtų minčių.

Kažkaip privertė pergalvoti, ar aš tikrai esu aš. Ir kur prasideda, ir kur baigiasi tas „aš“. Kur ta laisva valia? Tik iliuzija? Ir ar tiktai aš nesu tiesiog išorės sąlygų ir veiksnių padarinys.

Analizės išvados? Reiktų, jaučiu, neapleisti šito niekam tikusio, bet man mielo blogelio... Mielo, aišku, išskyrus tada, kai „reikia“ prisiversti, ką nors parašyti...

Ekonomiškos krūtys
http://petraszd.blogspot.com/2012/01/ekonomiskos-krutys.html
Pirmas metų įrašas. Įrašas uždirbo man puslapį pipedijoje (apie kurį išsiaiškinau ne taip ir seniai). Visų pirma kažkaip visai smagu (Nors taip ir nesupratau, ar iš manęs tame puslapyje tyčiojasi, ar ne). Bet iš kitos pusės truputį gąsdina. Reiškiasi, kad pasaulyje yra žmogus, kuriam vienu metu užėjo tokia mintis: „Hmmmm... Neturiu, ką veikti... Nuobodu... Telikas nieko nerodo... Internetas jau du kartus šiandien perskaitytas... Hmmm.... O! Žinau! Parašysiu apie Petrą!“

http://www.pipedija.com/index.php/Petras_Zd

ACTA - gaidys
http://petraszd.blogspot.com/2012/02/acta-gaidys.html
Vienas iš nedaugelio mano bandymų rašyti apie tų dienų realijas. Kaip ir visi tuo metu rašiau apie ACTA. Nežinau, ar pavyko, bet tai buvo vienas iš populiariausių mano įrašų. Pats nelabai esu juo patenkintas, nes kažkoks dirbtinai išstenėtas įrašas čia buvo.

Nebylus dialogas su labiau tėvynę mylinčiais
http://petraszd.blogspot.com/2012/02/nebylus-dialogas-su-labiau-tevyne.html
Šitame įraše aš prisižadėjau per mėnesį rašyti bent jau po du kartus per mėn. Panašu, kad bent jau šiemet pažado laikiausi. Ir aišku, tikriausiai patvirtinau tą savo nuogąstavimą, kad įrašų kokybė kris žemyn.

Pats įrašas, kiek pamenu, buvo labai sunkiai parašytas. Ir dar sunkiau buvo paspausti mygtuką publikuoti. Kažkaip buvo gėda, nes gana daug širdelės į jį buvau įdėjęs...

Video Blog #1: Eitynių asociacija
http://petraszd.blogspot.com/2012/03/video-blog-1-eityniu-asociacija.html
Dėl šito irgi buvo gėda. Ir vis dar yra. Reikėjo palikti tik tekstą... Palieku internete, kaip priminimą sau, ko ateityje daugiau nedaryti...

Čia buvo mano bandymas daryti video blogą. Kaip pirmas įrašas, jis iš principo negali būti geras ir ne tragiškas. Iš kitos pusės tekstas gal ir pusė velnio.

Labai pretenzingai jautiesi kalbėdamas pats su savimi. Kaip kokia įnoringa, realybėje nesigaudanti, išlepus n-iolikmetė durnė...

Viso to bandymo teigiamas aspektas? Aš ir toliau ieškojau visokių išraiškos terpių ir kartu su kitais priedurniais dabar kuriame audio blogą „Programišių godos“.

http://programisiu-godos.blogspot.com/

Sveikam kūne vistiek daug nesąmonių
http://petraszd.blogspot.com/2012/03/sveikam-kune-vistiek-daug-nesamoniu.html
Sunkus tekstas. Sunku žmonėms aiškinti, kaip reikėtų teisingai gyventi. Bet koks kieno nors aiškinimas, kaip sveikai gyventi, turi baigtis to kito rėkimu į veidą: „Užsičiaupk asile! Ar taip, ar kitaip – vis tiek mes visi mirsime!“. Bet niekas kažkodėl man nerėkė į veidą...

Sukurk ką nors prasto ir tu!
http://petraszd.blogspot.com/2012/04/sukurk-ka-nors-prasto-ir-tu.html
Dar vienas bandymas mokyti žmones, kaip gyventi. Šūdinas, niekam tikęs tekstas. Net nežinau, kodėl susilaukė tiek daug komentarų (8-ni ne mano. Kaip mano lankomam blogui, tai čia yra neįtikėtinai daug).

Postvelykinis apokaliptinis atsirūgimas
http://petraszd.blogspot.com/2012/04/postvelykinis-apokaliptinis-atsirugimas.html
O šitą buvau pamiršęs. Perskaitęs pavadinimą nesugebėjau prisiminti, apie ką aš čia rašiau. Pasirodo apie religiją ir Jėzų. Ką aš galiu padaryti, jeigu man labai patinka dievai, mitologijos ir religijos.

Okupacija tritaškiais
http://petraszd.blogspot.com/2012/04/okupacija-tritaskiais.html
Niekam tikęs įrašas. Tai tiek.

Terapija dialoguose
http://petraszd.blogspot.com/2012/05/terapija-dialoguose.html
Geras. Perskaičiau savo įrašą nuo pradžių iki galo. Paprastai to negaliu prisiversti padaryti po publikavimo. Mano nuomone čia geriausias mano metų įrašas. Gal kiek ir per grubus jumoras, bet vis tiek kiti įrašai irgi neblizga.

Netikros kartos beieškant
http://petraszd.blogspot.com/2012/05/netikros-kartos-beieskant.html
Vėlgi sunkiai publikuotas tekstas, nes labai nuoširdžiai rašytas.

Ar kompiuteriniai žaidimai yra laiko švaistymas?
http://petraszd.blogspot.com/2012/06/ar-kompiuteriniai-zaidimai-yra-laiko.html
Sena idėja. Šiek tiek kitokiu kampu. Aišku, turbūt visiškai ne nauju, ir nė kiek neorginaliu...

Kas skaito rašo, tas duonos prašo, bet niekas neduoda...
http://petraszd.blogspot.com/2012/06/kas-skaito-raso-tas-duonos-praso-bet.html
Sukčiavimas prieš save, bandant įvykditi į du įrašai per mėnesį normatyvus. Kuriuos pats sau nusistačiau... Ir vienintelis žmogus, kuriam rupės, jeigu neįvykdysiu, būsiu aš pats.

P.S. šita metinė savo blogo įrašų apžvalga yra toks pats savęs apgaudinėjimas. Bet du įrašai per mėnesį yra du įrašai per mėnesį...

Toleruok toleruotinus
http://petraszd.blogspot.com/2012/07/toleruok-toleruotinus.html
Niekam tikęs įrašas. Tai tiek.

Nemėgstu mėgstančių
http://petraszd.blogspot.com/2012/07/nemegstu-megstanciu.html
Tiek rašant, tiek publikuojant, tiek matant kaip šis įrašas tampa populiariausiu mano blogo įrašu (Ačiū dievams, paskui jį aplenks kitas įrašas), visąlaik jaučiau neskanų kartėlį burnoje.

Nes čia buvo artimiausias dalykas, ką aš esu rašęs ir ką būtuma galima pavadinti trolinimu. Liūdniausias dalykas buvo tas, kad taip paprastai buvo galima susirinkti daug puslapio peržiūro, rašant apie nesąmones, specialiai pasirinkus vos, vos kitokę, nei standartinę nuomonę, su kuria nebūtinai sutinki...

Žmogus Koala
http://petraszd.blogspot.com/2012/08/zmogus-koala.html
Po gana ilgo laiko, pirmasis mano bandymas parašyti kažką kas ne šiaip sapalionės, bet kartu ir kūryba. Pati idėja turėjo būti absurdiška juokinga istorija. Net veikėjų vardai buvo debiliški, kad pridėti daugiau absurdiškumo.

Kas gavosi? Absurdiška, bet visai nejuokinga istorija. Labai keista buvo, kad vietoje to man savaime gavosi juoda, tamsi depresyvi istorija. Ai, dar tuo pačiu nesugebėjau užbaigti, nes atsimušiau į akmenuką kelyje, kurį pavadinau akligatviu. Taip, kad – nesėkmė.

Apie kūrybą
http://petraszd.blogspot.com/2012/08/apie-kuryba.html
Viena durna, bet tikra vaikystės istorija, kuri įkvėpė vieną iš „Žmogus Koala“ veikėjų.

Pasitikėjimas intelektualiniu daiktu
http://petraszd.blogspot.com/2012/09/pasitikejimas-intelektualiniu-daiktu.html
Niekam tikęs įrašas. Tai tiek.

Kadencija: žaidimo koncepcija
http://petraszd.blogspot.com/2012/09/kadencija-zaidimo-koncepcija.html
Kažkaip sugebėjau susieti rinkimus su fantasy pasauliu. Plius, gana senos žaidimo idėjos, kuri padėtų sekti politikų darbą, aprašymas. Idėja, beje, yra tik teorinė ir praktiškai tikrai neveiktų.

Jėzus su makiažu
http://petraszd.blogspot.com/2012/10/jezus-su-makiazu.html
Kažkas norėjo neleisti tariamai mėtyti šūdukų į Jėzų. Aš negalėjau susiturėti to nepakomentavęs. Nieko įpatingo.

Pasisakau prieš balsavimą internetu
http://petraszd.blogspot.com/2012/10/pasisakau-pries-balsavima-internetu.html
Šitas buvo įdomus. Iš pat pradžių visas tekstas buvo maždaug „aš dabar jus visus paprotinsiu!“. Parašęs perskaičiau. Pasakiau sau: „Asile, tu nieko nesupranti – tai ką čia dar aiškini?“. Ir ištryniau. Ant viršaus prirašiau vos, vos susijusių kliedesių. O pavadinimą palikau, kaip bajerį, kurį suprantu tik aš vienas...

Įdomus dar dėl to, kad šitas įrašas prisidėjo prie vieno iš didesnių Lietuvos G+ mordabojų:

https://plus.google.com/105815752680925081611/posts/BA9t77RpQg1

Nelegalus programavimas
http://petraszd.blogspot.com/2012/11/nelegalus-programavimas.html
Treniruotė. Vietoje pilnos istorijos rašymo, aparašiau galimą veiksmo vietą ir veiksmo sąlygas. Kinkos buvo per silpnos iš tikro pabandyti kokį nors veiksmą aprašyti.

Aš prastai piešiu #2
http://petraszd.blogspot.com/2012/11/as-prastai-piesiu-2.html
Labai prasti piešiniai-keverzonės.

Kalėdinio olimpo muilo opera
http://petraszd.blogspot.com/2012/12/kaledinio-olimpo-muilo-opera.html
Pernelyg neseniai rašytas, kad galėčiau vertinti. Bet tikriausiai šlamštas. Kažkoks visiškai nesuprantamas chaosas...

2012 m. gruodžio 17 d.

Kalėdinio olimpo muilo opera

Pradžioje buvo žodis. O gal ir nebuvo. Aš mąstau, vadinasi egzistuoju. Gal... Apie mane mąsto, vadinasi egzistuoju. Gal... Sunku pasakyti. Kas pirmiau: višta ar kiaušinis? Kas pirmiau: apie tave turi pagalvoti.
Hare Krishna Hare Krishna
Ar tu turi pats pagalvoti. Taip galvojo vienas iš senųjų dievų, kažkada turėjęs daug vardų. Dabar tarsi tik vieną. Ar bent tą vienintelį, kurį vis dar šiek tiek atsimena. Egzistavimas ir atmintis – labai slidus reikalas. Tą, kas be ko, puikiai suvokė senasis dievas. Žmonės mano (ar tik manė), kad dievai sukūrė žmones. Bet iš tikrųjų žmonės sukūrė dievus. Savo mintimis. Kiekvienas dievas – kiekvienas demonas – egzistuoja tol, kol yra kažkas, kas tiki jų egzistavimu. Bendro žmonijos proto minčių dimensijoje. Labai banalus išsireiškimas – „bendras žmonijos protas“, bet paprastesnio ir aiškesnio vargu bau, ar sugalvosi.
Krishna Krishna Hare Hare
Dievai, egzistuojantys tik mintyse, galiausiai dėl tų minčių kiekybės po truputį sugeba išsivystyti savimonę. Keista tatai savybė, būtybei, kuri tėra kažkieno kito mintis. Visus savo atsiradimo ir buvimo klausimus senasis dievas šiaip ne taip tarsi ir suvokė. Bet neturėjo atsakymo į vieną svarbų klausimą.
Hare Rama Hare Rama
Kaip, kodėl ir kada jis, Senelis Kalėda, perlipo per žmonių ir žmonių minčių pasaulius skiriančią ribą. Atmintis daug netraukė. Nes nors jis ir pakeitė savo egzistavimo vietą, savimonė vis dar buvo iš dalies kontroliuojama žmonijos. Žmonių mintys vis dar įtakojo jo paties atmintį, jausmus ir elgseną. Bet ne pilnai, nes sunkiai, pro miglą, senasis dievas vis dėl to atsiminė laikus, kai jis pats tebuvo tik grybas*. Jis vis dar šiek tiek atsimena šamaniškas apeigas ir klejones.
Rama Rama Hare Hare
Taip pat ir kažkokiu momentu lyg ir pažinotą moterį***... Egzistavimas senajam dievui buvo ilga ir sunki kelionė. Bet paskutinis šimtmetis buvo pats sunkiausiais ir labiausiai pakeitė Senelio Kalėdos savimonę. Anksčiau jis tiesiog žinojo visų nuodėmes****. Paskui jis turėjo per televizorių žiūrėti, kaip visi realiai atlieka savo blogus darbus. Dabar jis ne tik viską stebi per kompiuterį – prie viso to dar kartu gauna visokias analizes ir grafikus. Hare Krishna Hare... Taip pat žmonių protas galiausiai iš jo atėmė galimybę realiai dovanoti dovanas. Žmonės tiki jo egzistavimu, bet niekas realiai netiki, kad senasis dievas vis dar dovanoja dovanas.
Krishna Krishna Hare Hare
Savybės, iš niekur sukurti bet kokį daiktą, šiuo metu kaip tik labiausiai ir pasigedo senasis dievas. Jam reikėjo ginklo – geriausia šaunamojo. Nes gali būti, kad pagaliau jis galės atsakyti į bent jau į vieną... Hare Rama Hare. Bent jau į vieną savo egzistencijos klausimą. Klausimą „Kodėl“.

Jis numanė savo likimą. Bent jau dalį jo. Apie kitą dalį jis svarstė stovėdamas ant kalvos ir žiūrėdamas į būsimo mūšio vietą. Mūšio kuriame įvyks jo dvikova. Senasis dievas nežinojo – ar jam lemta laimėti ar pralaimėti.
Hare Rama Hare Rama
Laukė sudėtinga kova. Nors priešininkas, žinomas Krišnos vardu, ir buvo žymiai jaunesnis dievas, bet kitaip nei Senelis Kalėda, jis bent jau buvo žymus kaip karys*****. Guodė tik viena mintis – Krišna vieną kartą mirė******. Bent jau jo fizinis kūnas. Bent jau minčių pasaulyje.Tuo tarpu Senelis Kalėda labai stipriai abejojo savo mirtingumu.
Rama Rama Hare Hare
Beliko tik laukti. Laukti, kol krišnaistai baigs dainuoti paskutinius mantros pakartojimus. Senasis dievas jau kuris laikas buvo pastebėjęs, keistai pakitusį Maha mantros dainavimo būdą. Visuose didžiuosiuose žemės miestuose, krišnaistai jau kuris laikas kiekvieną kartą vis kitaip dainuodavo Krišnos mantrą. Vis pakeisdami tai žodžius, tai melodiją.

Prireikė gana daug laiko, kol pavyko suprasti visa to tikslą. O tikslas buvo paprastas – prikelti Krišną. Tiksliau pirmą kartą... Hare Krishna Hare. Pirmą kartą sukurti jį fiziniame pasaulyje. Padėti Krišnai peržengi ribą, skiriančią šį ir žmonių minčių pasaulius. Įrodymas, kad tai įmanoma, buvo jis pats.

Senasis dievas suprato, kad šito pasaulio stabilumą ir nepasiekiamumą lėmė harmonija ir tarpusavio sąlygų darna. Paprastas triukas, kaip nuolatinis, gausus ir svarbiausia neharmoningas, bei neįprastas mantros dainavimas, galėjo sugriauti labai stiprią, bet kartu ir labai trapią ribą, skiriančią abu pasaulius.
Rama Rama Hare Hare
Mantros pabaiga. Ir kažko naujo pradžia. Prasidėjo. Į akis pradėjo tvieksti ryški balta šviesa. Aplinkui pasigirdo neaiškių balsų šnabždesys. Senasis dievas pasiruošė pirmos atakos gynybai. Ir... Ir laikas keltis. Ką!? Laikas keltis !? Kaip tai?.. Kas?.. Šventės artėja?..

Sapnas. Senasis dievas atsibudo ir elfų padedamas******* pradėjo ruoštis šių metų galo darbams. Darbams, kurie yra nesvarbūs. Nes jie vyksta tik žmonių mintyse. Nes Senelis Kalėda tik ką pabudo iš sapno. Sapno, kurį jis tesapnavo. Tesapnavo žmogaus išgalvotoje istorijoje. Ir pasaulyje, kuris irgi išgalvotas. Kitaip nei mūsų tikrasis ir aiškusis pasaulis.


-----

* Yra teorija, kad Kalėdų Senelis yra paprasčiausias magiškų grybukų simbolis. Neblogas rašinėlis apie tai: http://blog.joerogan.net/archives/108. Netgi BBC apie tai turi klipuką: http://www.youtube.com/watch?v=MkCS9ePWuLU. Štai čia galime nuimti vieną nuodėmę nuo koka-kolos. Jie tikriausiai, pasinaudoję piktosiomis marketingo technologijomis, vis dėl to neprivertė viso pasaulio manyti, kad Kalėdų Senelis vilki raudonais drabužiais. Nes koka-kola niekaip neįtakojo, kad tie grybukai (labai panašūs į musmires) yra raudonos spalvos.

Yra netgi įdomesnė ir kontraversiškesnė hipotezė. Ta hipotezė teigia, kad pats Jėzus Kristus tėra grybuko simbolis** .

** Tikriausiai kliedesys, bet norintiems sužinoti daugiau, galima pradėti nuo http://johnallegro.org/books/sacred-mushroom-and-the-cross-1970/

Pats Terence Mckenna kalba apie tai: http://www.youtube.com/watch?v=theP4RG0Vps

*** Aš vis dar atsimenu, kad senis šaltis anksčiau turėjo džekutę (Kažkada atsimenu Alytuje buvo labai paplitęs žodis „džekė“– labai geras žodis...) – Snieguolę. Kadangi Lietuvą tada įtakojo Sovietų Sąjunga (o tuo pačiu ir Rusijos kultūra), tai ir Lietuvoje Senis Šaltis turėjo tą savo draugę.

Vakarų kultūroje, kurią mes po truputį įsisaviname, tos merginos kaip ir nėra. Ar tai Snieguolės mirtis Lietuvoje?

Aš, aišku, nelabai sugebėčiau paaiškinti, kokią vietą visoje mitologijoje turėjo ta Snieguolė, bet bet kokiu atveju ji buvo visai nebloga atsvara vyrų dominuojamoje (elfai, senelis ir elniai (ne elnės)) mitologijoje.

**** Kažkaip niekad nesusimąstydavau, kokia sunki dalia mitologijos yra skirta Kalėdų Seneliui. Jis žino visas visų nuodėmes. Varginantis reikalas. Iš esmės, kai kitą kartą pamatysi Kalėdų Senelį (bet kokia forma – kad ir koks šiaip diedas persirengęs), žinok, kad jis žino kiek kartų, kur, kaip ir kada užsiiminėjai onanizmu, nes onanizmas, kaip žinia yra „blogas darbas“. O gal jau ir nėra... Net nežinau... Bet kokiu atveju įtariai žvelk į Senio Šalčio pusę.

***** http://en.wikipedia.org/wiki/Krishna#Life

****** http://en.wikipedia.org/wiki/Mausala_Parva

******* http://www.spaceavalanche.com/2009/12/17/christmas-eve/