2013 m. spalio 28 d.

Pavojingi IT naujienų šaltiniai

Vis kartais vėl ir vėl pagalvoju apie filtro burbulą [1][2][3]. Jeigu tingite maigyti nuorodas, tai filtro idėja yra maždaug tokia. Dabar nemažoje dalyje interneto portalų (Pvz.: Facebook, Google) informacija yra filtruojama prieš pateikiant ją vartotojui – man. Jeigu aš mėgstu dešiniųjų straipsnius ir dažniausiai ant jų spaudžiu, sistema tą įsidėmi ir man pradeda kišti daugiau su dešiniųjų politika susijusius straipsnius. Tarsi labai gerai – man sistema duoda tai, ką aš mėgstu. Bet taip žingsnis po žingsnio nuo manęs pasislepia kairiųjų straipsniai. Aš atsiduriu informaciniame burbule ir man atrodo, kad kairiųjų ideologijos nebėra.

Bet aš sau uždavinėju kitą klausimą. Kas, jeigu informacija ir ideologija, kurią aš gaunu, yra tik priedas prie kažkokių kitų funkcijų, kuriomis aš naudojuosi. ir kas jeigu ta antraeilė informacija yra vienokios krypties. Ir aš ją gaunu nuolat. Eilę metų. Ar aš esu savotiškame informaciniame burbule pats to nejausdamas? Ar gali atsitikti taip, kad aš nejučiomis tapsiu tos informacijos šalininkas?

Čia konkrečiai aš kalbu apie savo technologijų ir programavimo naujienų gavimo šaltinius. Programavimas – atrodytų kas čia gali būti tradiciškai politiško. Išskyrus religinius karus tarp programavimo kalbų. Ir tarp teksto redaktorių fanų. Bet programuoja kartais ne tik programuotojai, bet ir žmonės. Kurie, pavyzdžiui turi savo nuomonę politiniais klausimais.

Technines naujienas aš paprastai gaunu iš šių trijų šaltinių:

- http://slashdot.org/
- https://news.ycombinator.com/ (Hacker News)
- http://www.reddit.com/

Visų pirma, visi šaltiniai yra anglų kalba. Visų antra, visi šaltiniai yra JAV kompanijos. Taigi, aš gaunu labai daug informacijos susietos su JAV. Ir tą informaciją gaunu netyčia. Aš jos specialiai nesiekiu sužinoti – tiesiog ji būna kaip nors prisegta prie nekaltų naujienų apie programavimą. Kas nors parašo kokį komentarą ar dar ką nors – ir šlabūnkšt – aš jau kažką žinau, kaip veikia JAV įstatymai reglamentuojantys kokią nors sritį. Nors nė velnio nieko nežinau apie Lietuvos įstatymus, skirtus tiems paties klausimams.

Taigi, amerikonizacija yra akivaizdi. Aš tą jaučiu ant savęs. Bet čia mano profesijos toks neišvengiamas dalykas. Tiesiog labai didelė dalis industrijos, kuri daro įtaką, yra sukoncentruota JAV.

Ten paprastai gauni nekaltos nereikalingos informacijos. Pvz.: pradedu žinoti ryškiai per daug apie kokias nors JAV pop žvaigždes. Nors nesu girdėjęs nei vienos iš jų dainų. Ir iš vis aš tiesiog norėjau sužinoti kažką naujo apie programavimą – prie ko čia tie kūjai ir geležiniai rutuliai? Bet be nekaltos informacijos yra ir politinės pažiūros, kurios dominuoja vienam ar kitame portale.

Slashdot. Senas portalas. Informacija ten vėluoja palyginus su kitais. Jos ten mažiau negu Reddit. Todėl visas mano skaitymas yra maždaug toks. Atsidarau naujieną. Kartais perskaitau susijusį straipsnį, kuriuo paremta naujiena.  Dažniausiai neskaitau. Bet skaitau komentarus. Ten tame portale yra labai mandras komentavimo mechanizmas. Kiekvienas komentaras turi įvertinimą ir jo pobūdį. Tiek įvertinimą, tiek pobūdį apsprendžia kiti skaitytojai. Pavyzdžiui, komentaras gali būti informatyvus, įžvalgus, trolinimas ir pan. Yra dar viena rūšis – juokingas komentaras. Taip, taip – Slashdot yra toks senas portalas, kad net šiais politiškai korektiškai teisingais laikais, jis ne tik leidžia juokauti, bet ir turi tam atskirą posistemę.

Taigi, visas mano Slashdot skaitymas susideda iš juokingų komentarų (pažymėtų „Funny“) skaitymu. Kokia 10%-20% jų sukelia šypseną. Koks 3%-5% būna išties juokingi. Kas yra didžiulis procentas, beje. Prie juokingumo aš dar sugrįšiu. Jokių naujienų ten beveik nesužinau – apie jas jau būnu perskaitęs kituose portaluose.

Vienas iš kitų portalų yra „Hacker News“ (https://news.ycombinator.com/).  Nepaisant pavadinimo, tai pusiau IT startuolių, pusiau IT naujienų portalas.  Su menku procentu kitų pasaulio naujienų (dažniausiai pasaulis apsiriboja JAV...). Tai vis dėlto startuolių tinklapis (Y-Combinator yra prestižiškiausias startuolių akceleratorius). Ten žmonės kuria arba apsimeta, kad kuria verslus.

Pirma bėda – labai daug nuorodų į straipsnius, kurie apsimeta, kad yra apie technologijas. Iš tiesų tai slapta reklama apie autoriaus kačių nuotraukų startuolį. Antra, ten pilna „netechninių“ žmonių, kurie apsimeta „techniniais“ ir tiesiog kaip papūgos kartoja, ką nors apie kokią technologiją. Taip gali susidaryti įspūdis, kad kokia nors technologija yra ypač gera. Nes visi ją giria (Pvz.: tokia duombazė... Koks ten jos pavadinimas?..  Kažkas su Pongo...  PongoDB ar kažkas tokio). Va čia jums ir tiesioginis filtro burbulas. Nei „visi“ ją giria, nei ką.

Dar kas ten blogai. Vėlgi, tai startuolių tinklapis. Jie visi ten labai giriasi, turbūt nuolat peržengdami melo ribą. Priedo ten labai daug informacijos apie sėkmingus verslus. Ir beveik nepateikiama jokios informacijos apie gazilijoną kartų daugiau nesėkmingų verslų. Dėl to, per ilgai užsibuvus, gali užpulti vos ne depresija, kad atseit „O ne – aš už metų nebūsiu milijardierius“.

Bet „Hacker News“ portale sukiojasi žmonės, kurie kuria ar nori kurti verslus. Naivūs jie ar nenaivūs – čia kitas klausimas. Bet ten dominuoja dešiniosios pažiūros. Kas yra gerai. Tuo tarpu blogai, kad neperlabiausiai daug IT naujienų, o ir tos neretai permiežtos naivių pradedančių verslininkėlių sapalionėmis. Kas užknisa ir aš einu kitur [4].

Į Reddit. Reddit kaip įrankis yra pats geriausias. Ir aš iš ten turbūt gaunu daugiausiai informacijos apie įvykius IT ir įvairias naujienas susijusias su programavimo kalbomis ar kažkokiomis technologijomis. Nes, vėlgi, ten geras įrankis. Yra naujienų kategorijos (nuo ganėtinai plačių, kaip "programming" iki siaurų kaip "lisp"), kurios ganėtinai neblogai moderuojamos. Ir bendruomenės yra didelės – tas garantuoja gausų naujienų srautą.

Bet Reddit nėra vien IT naujienos. Jos sudaro mažąją dalį. Tiesiog ten labai patogu pasiekti IT naujienas. Kaip ir minėjau – kaip įrankis Reddit yra labai geras.

Pagrindinė Reddit bėda? Aš negaliu pasitikėti Reddit bendruomene. Visų pirma dėl paprasto dalyko. Reddit bendruomenė neturi jumoro jausmo. Netikite?  Užeikite į http://www.reddit.com/r/funny. Tikriausiai nerasite nei vienos juokingos nuotraukos. Bet ties kas trečia norėsite trenkti į monitorių – ant tiek būsite susinervinęs ir nusivylęs žmonija.

Aš tiesiog negaliu pasitikėti tokiais žmonėmis. Antras dalykas – Reddit dominuoja kairioji ideologija. Tiesa, JAV tipo kairioji ideologija. Bet vis tiek. Pavyzdžiui: prieš kelias dienas net keliose Reddit kategorijose buvo labai populiarus vienas video. Kur britų komikas ir aktorius pasakoja apie balsavimą ir politiką.

http://www.youtube.com/watch?v=3YR4CseY9pk

Kadangi ten britų komikas, tai aš galvojau – o gal bus juokinga ir paspaudžiau. O ten pasirodo milijonierius aktorius bando rimtai kalbėti apie politiką ir „visą pasaulio blogį“.

Pradėjau skaitinėti komentarus. Visi giria tą aktorių ir jo mintis. Visi (dauguma) sutinka, kad jo – korporacijos yra blogis ir reikia revoliucijos. O aš skaitau ir noriu daužyti monitorių ir rėkti: ten elementari demagogija ir komunizmas.

Pavyzdžiui 03:51 paklaustas, kokie būtų revoliucijos rezultatai, tas atsako, kad „revoliucijos rezultatai nebūtų tam param, parararam“. Tiesiog vadovėlinis atsakymas neatsakant. Galiausiai prispaustas prie sienos pasako: „massive redistribution of wealth“. Ir man viskas aišku. Kliedi apie išbuožinimą. O Reddit visi jį šlovina.

Ir čia yra problema. Aš lankausi tame portale, nes noriu sužinoti, kokią naują ir įdomią Python biblioteką kas nors sukūrė. „Tai kokios bėdos – eik tik į Python naujienų kategoriją ir viskas bus gerai“. Bėda ta, kad lankydamasis tame portale tampi šiokia tokia tos bendruomenės dalimi. Bendruomenės su naiviom kairiosiomis pažiūromis dalimi.

Taigi, grįžtant visu ratu atgal į filtro burbulą. Iš esmės Reddit IT kategorijos ir Hacker News dublikuoja viena kitą. Ir užtektų lankytis tik viename portale. Bet kadangi aš noriu susipažinti tiek su dešiniuoju požiūriu, tiek su kairiuoju – aš esu priverstas skaityti abudu.

Neblogą čia pasiteisinimą sugalvojau, kodėl darbe nedirbu, o vietoje to skaitau šūdus internete.


[1] http://en.wikipedia.org/wiki/Filter_bubble
[2] http://www.youtube.com/watch?v=B8ofWFx525s
[3] http://prakutes.wordpress.com/2013/07/16/filtro-burbulas/
[4] http://petraszd.blogspot.com/2013/03/maziau-nei-bet-beveik-trecdalis.html

2013 m. spalio 21 d.

Bradauskas – geriausias Lietuvos režisierius

Kažkada rašiau apie tokį veikėjo, pseudonimu Kantas, suėmimą [1]. Ir ten kažkiek abejojau tokio veiksmo reikalingumu. Pasirodo jis darė nusikaltimus, suėmimas buvo reikalingas ir dabar jis yra nuteistas [2]. Kas reiškia, kad aš klydau. Nors techniškai ir neklydau, nes tekste įmečiau saugiklių, kad atseit „nesu tikras, ką čia rašau“.

Kodėl ta istorija gera ir su gera pabaiga? Pirma, istorija buvo vieša. Tokia vieša, kad aš net apie ją žinojau (Pvz.: iki tol nebuvau jo tinklapių net girdėjęs). Kas yra labai gerai. Nes bet kokie informacijos uždarymai ir uždarymų priežastys turi būti vieši. Antra, pats uždarymas buvo ilgai vilkinamas ir tarsi leidžiama autoriui (ir įstatymų pažeidėjui) pasitaisyti.  Kas vėlgi yra gerai, nes cenzūros kozerinė kortos negalima mesti per anksti.

Tada šio mėnesio įdomumai. Pirmas Baltijos Kanalas pažeidžia įstatymus. Ir yra šiek apkarpomas [3]. Seniai aišku, kad ten propagandinis kanalas, nukreiptas prieš Lietuvą. Vėlgi pakankamai ilgai uždelstas įsikišimas. Kai kas turbūt pasakytų, kad per ilgai ir kad iš vis jį reikia su visam uždaryti. Hmmmm...  Ne. Aš bent jau manau, kad ne. Man patinka, kad Lietuvos informacijos erdvėje skubotai nesiimama uždarymų ir draudimų. Nors čia gali būti visai ne nuopelnas. Tiesiog čia yra per didelio biurokratinio aparato subproduktas.

Bet naivioji mano dalis vis tiek mano, kad nieko nereikia uždarinėti ir jokios informacijos nereikia drausti. Tiesa, tai televizija – informavimo priemonė. Ir kažkaip nei šis nei tas, kad propagandinis melas yra pateikiama, kaip naujienos ir/ar dokumentika.

Geriau būtų, kad kaip, pavyzdžiui, yra cigarečių pakeliai. Ir tų pakelių 30% procentų ploto turi užimti įspėjami užrašai. Tokie kaip „Jeigu rūkote ir dirbate projekto vadovu, ir ateinate pas programuotoją, ir pasilenkęs bandote klausinėti apie projekto progresą, tai jis jus pasiųs velniop, nes jums smirda iš burnos. Tiesa, jeigu esate graži mergina, o programuotojas vyriškos giminės – gali būti, kad jis ašarotom akimis iškęs smarvę ir nieko jums dėlto nesakys“ ir panašūs apie rūkymo grėsmę perspėjantys pranešimai. Tai va, mano galvoje, esančiame idealiame pasaulyje, teismas turėjo nedrausti nei vienos PBK laidos.  Vietoje to jis turėjo jiems liepti per 30% ekrano užsidėti užrašą: „Teismo įrodyta, kad mes meluojame, dėl to rekomenduojame nepasitikėti mūsų pateikiama informacija“. Aišku, didelėmis juodomis raidėmis baltame fone.

šį mėnesį daug visokių įvykių su uždarymais ir draudimais. Pats įspūdingiausias, aišku, Oskaro verto režisieriaus B. Bradausko draudimas rodyti filmą apie Lietuvos nepriklausomybės atgavimą ir tapimą pilnateise vakarų civilizacijos dalimi [4].

Štai tas filmukas [5]:

https://www.youtube.com/watch?v=379ptZsnjUM

(Tikriausiai šitą atvejį galima laikyti Lietuvoje ne taip dažnai pastebimu Streisand efektu [6])

Bradauskui nepatiko, kad per mažai rodomas Brazauskas – prisitaikėlių čempionas. Rodomas, beje, daugiau nei Landsbergis. Ir dar jam nepatiko, kad rodoma tiesa apie sausio 13-osios įvykius. Ir dėl to rusams gali nepatikti. Ir paskui anie gali įsižeisti. Rusų, aišku, renginyje net nebuvo... Kalbant apie Rusijos ekonomines sankcijas, leo lenox parašė kiečiausią straipsnį ta tema [7]:

http://leolenox.wordpress.com/2013/10/12/apie-lietuvisku-prekiu-eksporta-i-rusija/

Grįžtant prie Bradausko, aš labai norėčiau pamatyti tokio filmuko versiją, kur režisierius būtų pats Bradauskas. Aš tikrai norėčiau pamatyti jo versiją. Norėčiau pamatyti jo nurodymais sukurtą filmuką. Man tikrai nuoširdžiai įdomu, kokia Lietuvos istorijos versija sukasi to komunistų partijos nario, Lukašenkos rėžimo šlovintojo galvelėje. Nors imk ir sukurk kokį indiegogo bendro finansavimo projektą. Paskui būtų galima tą filmą parduoti PBK.

[1] http://petraszd.blogspot.com/2013/04/ar-cia-cenzura-ar-tik-procedura.html
[2] http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/pries-lietuvos-valstybe-nukreiptu-komentaru-kurejas-siunciamas-uz-grotu.d?id=62978042
[3] http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/atnaujintos-piervyj-baltiskij-kanal-transliacijos-56-377533
[4] http://www.lrytas.lt/lietuvos-diena/aktualijos/itakingas-socialdemokratas-b-bradauskas-del-pieno-liepe-nerodyti-lietuviu-kraujo.htm
[5] https://www.youtube.com/watch?v=379ptZsnjUM
[6] https://en.wikipedia.org/wiki/Streisand_effect
[7] http://leolenox.wordpress.com/2013/10/12/apie-lietuvisku-prekiu-eksporta-i-rusija/

2013 m. rugsėjo 14 d.

Jie jau vakariečiai

Vykstant visiems neaiškumams dėl Sirijos [1][2], prisiminiau vieną gerą Rokiškio straipsnį:

http://rokiskis.popo.lt/2013/08/27/kai-neatitinka-paternai-arba-rusijos-itaka-lietuvoje/

Kodėl? Todėl, kad aš esu pakankamai nekompetetingas žinoti, kas vyksta Sirijoje. Taip pat per mažai domiuosi tuo regionu, kad turėčiau nuomonę  klausimu, ką reiktų daryti. Ir kadangi, kaip ir visi kiti nelabai gudrūs, man netinka komplikuoti atsakymai, tai į „ką daryti?“ pas mane galimi atsakymai apsiriboja iki „JAV turėtų įsikišti“ ir „JAV neturėtų įsikišti“.

Aš atsakymo nežinau ir nė nebandysiu apsimesti, kad galiu paanalizuoti ir išprotauti, koks teisingas atsakas būtų. Aš tik žinau, kad kur pjaunasi sunitai ir šiitai [3], ten nieko gero ir logiško negali būti. Ten beprotybė ir gali būti tik blogai arba dar blogiau. Tuo labiau, kad Sirijoje ten net ne šiitai, bet Alavitai [4]. Kas yra tarsi techniškai sunitai, bet ant tiek jie nutolę, kad praktiškai jie laikomi šiitais.

Tai va, vos tik aš pabandau analizuoti, kas ten vyksta, aš pasiklystu savo galvoje ir nė velnio nesuprantu, kas dėl to turėtų būti (ne)daroma. Man reikia paprasto atsakymo. Man reikia paprasto lakmuso popierėlio. Tas lakmuso popierėlis man yra Rusijos pozicija. Rusija prieš intervenciją? Gerai – tada aš už (Ir taip aš, deja, suprantu, kaip ciniška ir nežmoniška yra savo galvoja taip paprastai žaisti matematiką su kitų žmonių gyvybėmis). Labai kvailas būdas savo nuomonei formuoti, bet ta mano nuomonė nėra pavojinga. T.y.  dėl to, kad aš sugalvojau kažką – niekas karinio konflikto nepradės. Tiksliau: nepaaštrins (kas gal net būtų į naudą [5]).

Tai va, štai čia ir tas sąryšis su Rokiškio straipsniu [6]. Ir – dabar truputį keičiu temą nuo Sirijos prie pačios Rusijos – čia iš esmės prasideda tikras mano blogo įrašas.

O įrašas apie tai, kodėl kai kurie mano kartos žmonės (20m. ~ 35m. amžiaus) kažkodėl mėgsta Rusiją. Aš net nekalbu apie visiškus lunatikus, kaip „Būkime Vieningi“ [7]. Aš, įtariu, kad kiekvienas pažįstate iš pažiūros protingų žmonių. Geriau gal būtų išsireikšti – protingų žmonių su simptominiais defektais. Su kuriais bendrauji gan ilgai ir niekada nieko įtartino neišlenda. Bet vieną dieną nei iš šio nei iš to tas žmogelis kokio nors paprasto pokalbio metu pradeda kliedėti, kas ES – šūdas, kad JAV koorporacijos valdo pasaulį, kad Norvegijoje gėjai vagia vaikus, kad šitos demokratijos ir laisvės tik iliuzija, ir kad viskas blogai ir bus dar blogiau.

Tada jam pacituoji Čiurčelį (Nežinau kaip taisyklingai rašosi ši pavardė ir bukai atsisakau to ieškoti internete...):
It has been said that democracy is the worst form of government except all the others that have been tried.
Tiksliau netiksliai jį išverti į lietuvių kalbą ir pridedi nuo savęs, kad jo – ES, JAV ir aplamai vakarai nestebuklas, bet dabar tai geriausia vieta gyventi, su geriausia santvarka. Dar prie to pačio numeti retorinį klausimą: „o ką? Gal norėtum geriau Rusijoje/Baltarusijoje gyventi?“.

Pokalbio bendras nesuvokia, kad tai retorinis klausimas ir pradeda atsakinėti: „[Pauzė]. Po teisybei... [Pauzė]. Šiaip tai ten jie geriau susitvarkę. Yra tvarka. [Pauzė]. Valstybė gina paprastus žmones.“ Ir pripasakoja dar daugiau gerų, pagiriamųjų žodžių apie Rusiją ir Baltarusiją. Bet jų nesiklausai, nes po maža žingsnelį nekaltai šypsodamasis tolsti nuo jo galvodamas: „Hmmmm. Pažįstu tave jau tris metus ir tik dabar sužinojau, kad tu išprotėjęs. Pastaba sau: nuo šiuo su tavimi diskutuoti tik apie krepšinį arba orą. Net apie mergas su tavimi nediskutuoti, nes man neberūpi tavo nuomonė svarbiais klausimais.“.

Aš visąlaik galvodavau, kodėl taip yra. Aš suprantu kai visiški lunatikai pradeda taip kliedėti. Bet kai išsilavinę žmonės. Ir lyg ir protingi žmonės. Aš niekaip nesuprasdavau, kodėl. Ir niekaip nesugalvodavau „pateisinamų“ priežasčių tam. Tiksliau, aš sau bandydavau užduoti klausimą: kokios sąlygos turėjo būti, kad aš (taip – aš) pats taip kliedėčiau. Ir niekaip tų sąlygų nesugalvojau.

Dabar tarsi vieną sugalvojau ir jis man skamba pakankamai įtikinamai. Atsakymas: kai kurie žmonės mąsto būtent taip dėl to, kad jie yra pilnai vakariečiai ir yra pilnai vakarų kultūros dalis.

Leiskite paaiškinti. Visų dabartinių rezonancinių pasaulinių įvykių (NSA PRISM, Sirija, Egiptas ir pan.) fone vis užsienio portaluose užtinku naiviai jaunatviškai komunistuojančius vakariečius (jie save vadina „liberal“, kas įneša daug painiavos tiesioginiaime vertime. Bet jie realiai yra komunistai ir čia jau į lankas) rašančius daug naivių Rusijos šlovinimo žinučių. Jie visi smerkia savo valstybes, keikia savo koorporacijas ir pradeda sau patys uždavinėti klausimus, kad nejaugi Rusija dabar yra labiau demokratiška negu JAV.

Į tokius jų komentarus žiūrau su atlaidžia šypsena. Jie tiesiog nesupranta, ką jie kalba ir serga trumparegyste. Jie mano, kad Edward Snowden yra jų šalies didvyris ir jų šalis yra bloga, nes nori jį suimti už nusikaltimą, kurį jis techniškai – niekam nekyla jokių priešingų klausimų – padarė. Tuo tarpu Rusija jam suteikė politinį prieglobstį ir dabar tų nieko blogo sąmoningai nelinkinčių komunistėlių akyse Rusija yra demokratiškesnė už JAV. O ypač po dabartinio lyg ir „taikaus“ (Sirijos pilietinis karas tai tuo susitarimu nesibaigs) susitarimo dėl Sirijos, Rusija jų akyse yra ta principinga šalis, kuri užkirto kelią piktosiomis JAV koorporacijoms žudyti vargšus Sirų vaikus.

Ir taip – vakarų pasauly ne tiek ir mažai tokių absolučiai nesigaudančių žmonių. Norit pavyzdžių? Vieno iš populiariausių alternativių naujienų portalų JAV infowars.com [8][9] straipsnis:

http://www.infowars.com/putin-steps-into-world-leadership-role/

Viena citata:
...  „Most of Putin’s critics are too intellectually challenged to comprehend that Putin’s brilliant and humane article has left Putin the leader of the free world and defender of the rule of law“ ...
Taip – čia tikra citata. Ir taip – šiame straipnyje Putinas yra vadinamas laisvo pasaulio lyderiu. Ir taip – tai daroma be jokios ironijos. Ir taip – daug jaunų apsiskaičiusių vakarų jaunuolių mano panašiai. Gal šiek tiek nuosaikiau, bet panašiai. Ir kiekvienam lietuviui tokios mintys turėtų stogą rauti: „Kaip šitaip galima? Čia gi absoliutus nupušimas!“.

Ir taip, ir ne. Taip – tai nupušimas. Ne, nes ant jų nėra kaip pykti. Jie tiesiog nesupranta. Ir aš suprantu, kodėl jie nesupranta. Jie tiesiog gyvena savo pasaulėlyje ir tik savo tą pasaulėlį ir tepažįsta. Tokia lokalaus minimumo problema. Žiūro jie iš savo varpinės ir mato tik problemas, kurios yra aplink juos. Ir taip daug įsigilina į tas savo problemas, kad pamiršta, jog už jų pasaulėlio sienų yra dar didesnis ir baisesnis chaosas.

Čia kaip du žmonės tarpusavyje diskutuotų, kas blogiau sloga ar gerklės skausmas. „Sloga geriau, nes gauni vieną pliusą – nesmirda, kai kas nors pagadina orą“; „Nu o kai gerklę skauda, tai kartais balsas taip susimala, kad gali dainuoti kaip kokia roko žvaigždė“. Ir taip ginčytųsi iki begalybės, kol užmirštų, kad AIDS yra blogiau tiek už slogą, tiek už gerklės skausmą.

Taip ir čia yra. Jie yra vakariečiai, jie gyvena vakaruose ir jie nė biškio nepažįsta Rusijos. Dėl to jie ir kliedi. Dabar grįžkime prie kliedinčių pusjaunių lietuvaičių ir mano teiginio, kad jie kliedi dėl to, kad yra vakariečiai.

Aš manau, kad dalį jaunų lietuvių pasiekia tik ta informacija, kuri pasiekia ir vakariečius. Ypač tuos kurie giriasi, kad nežiūro televizoriaus ir užknisančiai į savo kalbą įgrūda visokius angliškus terminus, kaip čilinti, promauntinti, pabrausinti ir panašiai. Ačiū filtro/informacijos burbului [10], jokia kita informacija jų nepasiekia. Jie yra veikiami tos pačios kultūros, kuri veikia ir vakariečius. Juos formuoja tie patys dalykai, kurie formuoja vakariečius. Ir mano supratimu jie yra tikri, sovietų nesugadinti vakariečiai ir vakarų kultūros atstovai.

Kas yra tarsi gerai, nes Lietuvos kaip ir tikslas yra būti modernia vakarų valstybe. Tai tarsi jis kaip ir pasiektas arba netoks ir tolimas. Iš kitos pusės liūdnoka, kad kai kurie net ir gimę sovietmečiu taip greitai praranda imunitetą ir patiki tokia paprasta ir neišradinga Rusijos propaganda.

[1] http://www.theguardian.com/world/2013/sep/13/geneva-talks-syria-chemical-weapons
[2] http://www.lrytas.lt/pasaulis/sirijos-krize/jav-ir-rusija-susitare-del-sirijos-ginklu-atnaujinta-201309141430.htm
[3] http://en.wikipedia.org/wiki/Islam_in_Syria
[4] https://lt.wikipedia.org/wiki/Alavitai
[5] http://www.lrytas.lt/lietuvos-diena/komentarai/meldziuosi-ne-uz-taika-sirijoje-o-uz-greitesne-karo-pradzia.htm
[6] http://rokiskis.popo.lt/2013/08/27/kai-neatitinka-paternai-arba-rusijos-itaka-lietuvoje/
[7] http://bukimevieningi.webnode.com/products/zemaiciai-praso-rusijos-bei-baltarusijos-pagalbos/
[8] http://www.youtube.com/watch?v=LhqUk28OwHs
[9] http://en.wikipedia.org/wiki/Alex_Jones
[10] http://prakutes.wordpress.com/2013/07/16/filtro-burbulas/

2013 m. rugsėjo 9 d.

Kryžius su užlenktais galais

Norėjau šitą įvykį pakomentuoti tada, kai jis įvyko (Dabar 2013-09-09; Aprašytas žiniasklaidoje buvo 2013-09-03). Bet buvau truputį užsiėmęs [1], o ir dar krepšinį vakarais rodo – nėr kada nesąmonių rašyt.

Kalbant apie krepšinį. Tas įvykis šiek tiek susijęs su krepšiniu. Tiksliau su krepšininku. K.Lavrinovičius ėmė ir nupiešė svastiką [2]. Ir to įvykio aprašymas spaudoje ir netgi visokių institucijų įtraukimu [3][4]. Man tokio menkniekio net ir paminėjimas spaudoje atrodė betikslis. Jau nekalbant apie bandymą įvelti į tai policiją. Kita vertus, šitas įvykis man pailiustruoja, kodėl aš esu prieš visuotinį visų sekimą.

Žmonės dar nėra pasiruošę žinoti apie kitus žmones viską, ką anie daro. Nes visi iš karto pradeda teisti, net ne tai, kad neįsigilinę į detales, bet kad pamiršę tiek visas detales, tiek visą kontekstą. Pagriebia vieną sakinių iš paragrafo ir pradeda reikalauti, ką nors prikalti ant kryžiaus už nusikaltimą, kurį patys susigalvoja.

Panagrinėkime, kas buvo. Krepšininkas nuobodžiaudamas ir durniuodamas nupiešė svastiką ant sportinio krepšio esančio Nike logotipo. Bet kontekstas yra pamirštamas ir paliekama tiesiog: „Krepšininkas nupiešė svastiką“. Kas techniškai yra tiesa (dar techniškai ta svastika nėra nacių svastika, nes galai ne į tą pusę užsilankstę).

Paprastumo dėlei net nesvarstykime, ar svastika dėl gilaus istorinio palikimo (pirmi panaudojimai atrandama dar 10000 m. prieš mūsų erą [5]) yra neigiamas simbolis vien dėl to, kad jį naudojo ir naciai. Darykime prielaidą, kad tiek bet kokia svastika yra neigiamas simbolis. Čia panašiai kaip, kad Hitlerio ūsų forma nors nėra uždrausta, bet kažkaip niekas dabar neaugina Čarlio Čaplino tipo ūsų.

Jeigu krepšininkas būtų svastiką nupiešęs, tarkim, žydų kapinėse, tai jo - tada tai būtų reikšmingesnis įvykis. Ir tada toks poelgis nusipelnytų tiek žiniasklaidos, tiek įvairių institucijų dėmesio.

Dabar gi situacija ir kontekstas visiškai kitokie. Panagrinėkime ir pabandykime įsivaizduoti, kokia buvo situacija. Žmogus ilgai nuobodžiavo oro uoste. Šiais technologijų kupinais laikas, kai „neturėti ką veikti“ tampa svetima ir sunkiai suvokiama koncepcija (Pavyzdžiui, gali išsiimti mobilų ir pražaisti kokį durną žaidimuką N valandų. Gali ir knygas skaityti. Bet ką čia apsimetinėti – tikriausiai žaisi žaidimuką). Dėl to gali būti sunku įsivaizduoti, ką reiškia nuobodžiauti. Ir kokia nuotaika ir savijauta užpuola nuobodžiaujant. O ji užpuola tokia, kad pradžioje pradedi šnekėtis nesąmones. Jeigu yra su kuo šnekėtis, kas be ko. Jeigu nėra – tada reikia peršokti į sekantį punktą. Sekantis punktas yra pradėti daryti nesąmones.

Viena iš galimų nesąmonių darymų yra nesąmonių paišymas ant svetimų ar savų daiktų. Taigi, iki čia situacija visiškai suprantama ir pažįstama. Toliau. Kas toliau? Toliau krepšininkas nusprendė išpaišyti sportinį krepšį. Krepšys tamsus ir ant jo yra baltas Nike ženkliukas. Jeigu jums reiktų išpaišyti tokią kuprinę ir jūs turėtumėt tamsų tušinuką, tai kurioje vietoje jūs pieštumėt? Taip – ant balto ženkliuko. Kita užduotis: jums reikia sugalvoti, ką galima nupiešti ant to ženkliuko. Noriu priminti, kad ženkliukas yra mažas ir paprastai būna išgaubtos formas – dėl to sunku tiksliai piešti. Ką nupieštumėt?

Aš į tokį klausimą tesugalvočiau tik du atsakymus: „bybį“ ir „svastiką“. Ar tas reiškia, kad esu žydų nekentėjas? Antisemitas? Ir piešdamas ne varpą, o svastiką atlikau tautinę neapykantą skatinantį veiksmą? Ne (Bent jau aš taip manau, kad ne). Tai kodėl tada, K.Lavrinovičius buvo privestas teisintis ir atsiprašinėti už savo privačius juokelius (gi peišinėlis nebuvo piešiamas spaudos konferencijos metu), kuriais akivaizdu, nebuvo siekiama nieko įžeisti. Ir kuris (tas juokelis) tikrai nebuvo antisemitinis. Ar pats juokelis juokingas? Koks skirtumas.

Iš esmės dabar visuomenės dalis, kurią mes apibrėžiame kaip „įžymybės“, gali pabūti kaip pseudo-modelis, ką reiškia gyventi visuotinio absoliutaus sekimo laikas (kurie panašu, kad ateina, o gal jau ir atėjo). Kai netinkami faktai netinkamu laiku yra ištraukiami tiek iš archyvų, tiek iš konteksto siekiant sumenkinti vieną ar kitą žmogų. Dabar taikiniai yra tos įžymybės (ta prasme į šitą aibę įeina visi – tiek sprotininkai, tiek politikai, tiek žmonės, kurių profesiją tėra tik įžymybė). Ateityje galime patapti mes visi.

Įsivaizduokite. Rytoj iš ryto nueinate į darbą. O ten jau jūsų kabinete laukia jūsų viršininkas. Trenkia jums ant stalo jūsų aštuntos klasės biologijos sąsiuvinį. Atverčia penktą puslapį. O ten šalia amebos apibrėžimo užrašo yra nupiešta svastika. Nenacinė svastika (į kitą pusę užsilanksčius). Beda viršininkas pirštu ir klausia: „Kas čia? Iki pietų laukiu raštiško pasiteisinimo.“ ir išeina.

Tada pietūs. Pietaujate su kolega, su kuriuo visada pietaujate. Tik kažko jis šiandien labai nekalbus. Bandote užvesti pokalbį apie krepšinį. Nesiriša.  Bandote apie politiką. Bandote apie orą. Bandote apie mergas, galų gale.  Nesiriša. Po vienos iš daugelio nejaukių pauzių kolega atsidūsta ir klausia: „Petrai, kodėl tu nekenti žydų? Ką jie tau blogo padarė?“

Ir dabar jūs turite prieš geriausią savo darbo draugą (nebūtinai geriausią draugą aplamai) teisintis. Prieš tą patį, kuris nuolat pasakoje nejuokingus, šimtą kart girdėtus ir nuzulintus anekdotus apie žydus. Teisintis, kad nesate anei joks antisemitas, anei, kad turit bent kažkokį neigiamą nusistatymą prieš žydų tautybės žmones.

Ir dėl to aš esu prieš visuotinį visų žmonių sekimą.


[1] http://pyweek.org/e/petraszd-pw-17/
[2] http://www.lrytas.lt/eurobasket2013/aplink-kamuoli/svastika-nupieses-k-lavrinovicius-atsipraso-papildyta.htm
[3] http://www.ve.lt/naujienos/eurobasket-2013/europos-vyru-krepsinio-cempionatas/ksistofas-lavrinovicius-sulauke-griezto-lkf-ispejimo-1047630/
[4] http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/policija-ksistofas-lavrinovicius-piese-ne-svastika-56-365941
[5] http://en.wikipedia.org/wiki/Swastika#Archaeological_record

2013 m. rugpjūčio 25 d.

Apie neįvykusius pokalbius

Šiaip Lietuvoje dėl to tylu, bet pasaulyje visą vasarą skamba JAV PRISM skandalas [1].  Kitas Įdomus dalykas tas, kad Lietuva šiuo metu taip pat turi savo sekimo skandalą. Aš kalbu apie paviešintus ambasadorių tariamus pokalbius (A.Žurauskas ir R.Juška) [2][3]. Ir visus man sunkiai suprantamus (nes aš kvailas) šūdų malūnus, kurie sukasi iki šiol [4].

Kai tik aš sužinojau apie šitą paviešinimą. Mano pirma mintis buvo: „Tikiuosi, kad čia koks nors wannabe lietuviškasis Snowden paviešino šituos pokalbius. Kad koks nors neaukštų pozicijų IT darbuotojas, prieinantis prie slaptos informacijos nusprendė: velniop aš irgi idealistas ir už teisybę. ir paėmė, ir negrabiai paviešino šiaip jau nelabai įspūdingą ir nelabai kompromituojančią informaciją.“. Aš suprantu, kad tokia mano mintis labai jau naivi. Ir toks scenarijus tikrai neįvyko. Bet vis tiek aš labai norėjau, kad būtų toks nelogiškas ir negalimas to škandalo paaiškinimas. Nes.

Istorijos pradžia. Kaip tik vyko didysis Wikileaks skandalas. Mane, aišku, buvo apėmęs idealizmo šišas. Aš naiviai „norėjau būti“ kaip Julian Assange. Kaip tik tuo metu dirbau vienoje kontorėlėje. Ir ta kontorėlė prižiūrėjo vienos ministerijos viešą, reprezentacinį tinklapį (T.y. ne kažkokią vidinę sistemą – o viešai prieinamą interneto svetainę). Tas tinklapis buvo darytas kažkokios kitos kontoros. Kuri jau seniai bankrutavus. Tai va – tinklapyje klaida.  Kažkas neveikia. Niekas nenori taisyti. Nes kodas ten tragiškas – niekas nenori kišti nagų – ir taip ten viskas ant snarglių laikosi.

Kažkoks prakeikimas, bet kad ir kur bedirbčiau galiausiai nusistovi tokia situacija, kad įmonėje aš esu tas žmogus, kuriam atitenka taisyti tas kodo vietas, kurios yra tragiškai prastos kokybės ir niekas daugiau nedrįsta ten kišti nagų. Bet ne dėl to, kad aš esu protingesnis už kitus. Anaiptol – čia kažkokia keistos rūšies drąsos forma, galima vien dėl kompetencijos stokos ir savo galimybių nesuvokimo.

Taigi, aišku, kad man atitenka taisyti tą ministerijos tinklapio klaidą. Išsiaiškinu, kad mūsų versijų kontrolės [5] sistemoje, esantis kodas yra per senas. Kažkoks kitas gundruolis kažkada, dar man ten nedirbant, darė pakeitimus tiesiogiai produkciniame serveryje. T.y. „Fuck It! We'll Do It Live!“. Taigi, man pirma reikia atsisiųsti visą kodą iš produkcinio serverio ir atnaujinti mūsų versijų kontrolės sistemą ir tik tada aš galėsiu pradėti taisyti.

Kadangi čia ministerija ir jie turi savo IT „uber saugumo“ politiką, tai mes teturime vienintelį būdą pasiekti jų serverį. Tą galima padaryti tik FTP protokolu... Kaip viskas paprastai vyksta tokiu atveju. Paimi atsidarai FTP adresą. CTRL-A, kad pažymėti viską. Tada atžymi kelis katalogus, tokius kaip „uploads“, „documents“ ir panašiai. Nes visas kodas teužima kelis megabaitus. Bet produkciniame serveryje būna turinio informacija, kuri nereikalinga, norint pasileisti ir sutaisyti projektą lokaliai. Ir kuri sveria nuo kelių šimtų megabaitų iki bilenkiek.

Šįkart aš neatžymiu tų katalogų. Nes aš wannabe Assange ir aš ten ale ieškosiu skandalingos informacijos... Kas yra visiškai kvaila. Nes ten, kaip minėjau, yra viešas tinklapis. Tie dokumentai, kuriuos aš siunčiuosi yra prieinami visiems turintiems interneto ryšį – nes ten viešas tinklapis, o ne kažkokia vidinė IT sistema. Niekas man neduos jokio priėjimo prie jokių svarbių dokumentų. Bet kadangi aš baisus vikilyksas, tai aš siunčiuosi tuos visus gazilijoną gigabaitų.

Aišku, visai įmonei užstabdau internetą. Ofisas – atviro tipo – visi vienoje patalpoje. Kažkas surinka: „Kuris pumpuojat pornūchą? Internetas stringa – negaliu dirbt.“. Atsiranda bent du žmonės, kurie „prisipažįsta“, kad tai jie siunčiasi pornografiją. Bajeris senas ir naudotas šimtą kartų. Jau seniai nė velnio nejuokingas. Bet visas grožis tas, kad nepaisant to – visi sąžiningai jį vysto iki galo. Vienas darbuotojas netgi atsistoja iš savo darbo vietos ir nuneša kitam darbuotojui USB raktą. Atseit įrašyk ir man kai pabaigsi siųstis. Tas pats darbuotojas, kuris už poros mėnesių skųsis, kad „kažkas įmonėje nupisinėja USB raktus“. Ir tas pats, kuris gyvenime darbiniais reikalas neatsistos iš savo vietos ir netgi nesikalbės nors ir sėdime vienoje patalpoje – parašys el. laišką arba skype'u.

Taigi, tuo absurdo teatru tarsi „išsprendžiama“ problema. Visi nusiramina ir niekas nesiaiškina tikros interneto dingimo problemos. Aš toliau pumpuoja kvailus dokumentus ir visa įmonė neturi interneto – stringa darbai.

Galiausiai baigiu siųstis. Įvyksta trumpas proto nušvitimas. Suprantu, kad tie dokumentai yra vieši ir tikrai neskandalingi. Ir net jeigu jie nebūtų vieši, o neįtikėtinai aš turėčiau priėjimą prie slaptos, kompromituojančios informacijos – aš jos nė velnio nenagrinėčiau, nes esu pataloginis tinginys. Taigi kolioju save mintyse „Supistas vikilyksas atsirado“ ir ištrinu bereikalingai parsisiųstus dokumentus.

Surinku direktoriui, kad parsisiunčiau svetainę ir einu taisyti. Visi ofise garantuotai supranta, kad tai aš buvau užstabdęs internetą. Niekas nieko nesako – paklausk bet kurio – internetas buvo sustojęs, nes tas ir tas pumpavo pornūchą. Direktorius paklausia, per kiek maždaug sutaisysiu. Pasakau, kad per dvi valandas. Sutaisau per penkias minutes. Dar pusantros valandos sugaištu rašydamas skriptą. Kad tituliniame puslapyje prie URL dadėjus „?bybys=skraido“ ant tituliniame puslapyje esančios ministerijos vadovo nuotraukos atsirastų animuotas falo piešinys, kuris animuotai cikliškai judėtų pirmyn ir atgal.

Paskutinę minutę suprantu, kad čia yra labai, labai ir labai, labai tragiška idėja. Kad jeigu už tokias nesąmones nesėsčiau į kalėjimą, tai bent jau būčiau išmestas iš darbo. Taigi, ištrinu tą improvizaciją. Sukeliu į produkcinį serverį tuos 5 min. pataisymus. Istorijos pabaiga.

Taigi, aš labai tikėjausi, kad kažkoks panašus į mane. T.y. kažkoks naivus asilas paviešino tuos ambasadorių pokalbius. Nes aš suprasčiau tokį labai kvailą poelgį. Nors jis ir neįmanomas. Ir tokio dalyko nebuvo.

Nesvarbu. Svarbu tai, kad aš sekiau visą eigą. Ir visas tas įvykis man rodosi beesąs vienas didelis šūdų malūnas (čia mano mėgėjiškas bandymas pakeisti KPŠ – aš nekenčiu šito trumpinio).

Man iškyla daug klausimų ir niekas iš spaudoje numetamos informacijos man
jų neatsako.

http://www.lrytas.lt/lietuvos-diena/aktualijos/ambasadoriu-skandale-miglota-atomazga.htm

Visų pirma, kodėl bandoma aiškintis, kas patalpino informaciją internete. Bet nutylima, kaip ji buvo įrašyta.
Valstybės saugumo departamento direktorius Gediminas Grina teigė, kad, mėginant sekti internete paliktais pėdsakais, paaiškėjo, jog tie adresai, iš kurių pasklido diplomatų pokalbių įrašai – ir netikri, ir išnykę, galbūt net buvę kažkokiuose mobiliuosiuose įrenginiuose.
Bet kas bent kiek gudresnis mokės patalpinti video į internetą ir nepalikti pėdsakų. Aišku, galima pabandyti panagrinėti – gal buvo padaryta žioplų klaidų. Bet cituoju: „...jog tie adresai, iš kurių pasklido...“. Kaip tai? Iš kur žinote adresus? Nejaugi Youtube (T.y. Google) teikia tokią informaciją Lietuvos valstybės institucijoms? Čia būtų įdomus faktas. Jeigu taip yra – aš noriu tą žinoti. Kaip lengvai paprastiems Lietuvos institucijų darbuotojams yra pasiekiamas mano GMail el. laiškų turinys?

Jeigu Google'as vis dėl to neteikia informacijos Lietuvos institucijoms. Tai tada reiškia visa tyrimas buvo apgailėtinas ir pasibaigęs tiesiog įkėlusio vartotojo vardo paieška interneto paieškos svetainėse. Kas yra tragiškas tyrimas, kurį ir aš pats atlikau per 10 min.

Kaip ir minėjau, ne taip ir svarbu, kaip įrašas atsidūrė internete. Daug svarbiau kaip jis buvo įrašytas. Nejaugi tą taip sunku išsiaiškinti? Ar aš super naivus, ar užtenka atsekti, kurią dieną buvo tas pokalbis. Tada bus žinoma kokiais kokio ryšio tinklais naudojosi pokalbio dalyviai. Jie tuo metu abu buvo Lietuvoje? Jeigu taip, tai kokia kortele jie kalbėjo? Ežiu? Pildyk? Labas?

Jeigu nors vienas buvo užsienyje. Tai tada visai kiti klausimai. Kurioje valstybėje? Kas įrašė? Rusai?

Iš esmės svarbiausias klausimas: ar čia savi įrašė, ar svetimi?
Tačiau Užsienio reikalų komiteto posėdyje G.Grina (VSD direktorius) atmetė šią versiją, pareikšdamas, kad tokios sudėtingos įrangos, kokia buvo atlikta ši operacija, ir tokių galimybių bei išteklių čia, Lietuvoje, esą nėra.
Ką? VSD neturi įrangos įrašinėti telefoninių pokalbių? Čia absoliuti nesąmonė. Taigi, manau, vis tiek išlieka klausimas, kurie įrašė: svetimi ar savi. Jeigu svetimi, tai kurie? Rusai?

Jeigu savi. Tai tada klausimai: ar nebuvo peržengtos kompetencijos ribos įrašinėjant diplomatų asmeninius pokalbius? Ar buvo teisinis pagrindas tą atlikti?

Klausimai betiksliai, nes pokalbių techniškai kaip ir nebuvo. Pagal tai kokia pateikiama informacija: nėra žinoma ar jie tikri, ar sufalsifikuoti. Tai, reiškiasi pagal nutylėjimą tų pokalbių nebuvo. Bet ambasadoriai atšaukiami. Aš nieko nežinau apie tuos ambasadorius. Gal jie geri ambasadoriai. O gal tragiški ir labai gerai, kad juos atšaukė. Bet vis tiek. Jie atšaukiami, nes prarado prezidentės ir premjero pasitikėjimą. Kodėl prarado? Jeigu pokalbiai nepripažįstami kaip tikri, tai reikia tada kitos priežasties, kodėl tas pasitikėjimas dingo.

Nes dabar gaunasi, kad neaiškus įtarimo metimas neaiškiu Youtube įrašu yra pakankama priežastis ambasadoriams netekti darbo. Man patiko R.Lopatos komentaras:

http://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/22793/r._lopata_ambasadoriaus_atsistatydinimas_didele_klaida_papildyta_l._linkeviciaus_komentaru_

Kad taip nubrėžiama pavojinga linija, už kurios ribų yra atleidžiami ambasadoriai. Tai taip išeina, kad jeigu aš ateityje sufabrikuosiu kokių nors kitų ambasadorių pokalbį ir patalpinsiu audio internete, jie irgi bus atleisti? Nes tokius įrašus tikrai galima sukurti ir „namų sąlygomis“.

Nu gerai. Panagrinėkime teorinį variantą. Darom prielaidą, kad tie įrašai tikri. Čia iškyla kitas įdomus dalykas. Aš klausiau tuos pokalbius. Aš nesigaudau toje srityje, bet man pokalbis pasirodė kaip žmonių, kurie yra daugmaž kompetetingi ir supranta, ką šneka. Taip pat pokalbyje labai jaučiamasi, kad jis privatus. Kalbama apie darbą ir šiaip nusišnekama. Ale kaip nesąmonių kalbėjimas prie alaus.

Vienas dalykas man įtartinas visame pokalbyje. Kalbasi du pusamžiai lietuviai. Ir beveik nėra keiksmažodžių. Suskaičiavau tik vieną. Pokalbio pradžioje: „...  bedievis blet ...“. Bet čia turbūt mano sugedimo laipsnis pasirodo. Grįžtam.

Akivaizdu, kad tai nėra nei oficiali politika, nei kryptis, kuria yra vadovaujamasi dirbant. Ir mes nežinome konteksto. Gal tai yra du draugeliai, kurie nuolat neformaliai šneka. Ir kai kurios mintys mums skamba vienaip, nors jie šneka apie kitus dalykus – mes nežinome pokalbio konteksto.

Bet svarbiausias dalykas – čia neformalus pokalbis. Neformaliuose pokalbiuose žmonės šneka nesąmones ir nusišneka. Kartais specialiai, kartais dėl to, kad išjungia saugiklius. Tą daro visi ir visur. Ir už tai nuo šiol bus baudžiama?

Bet pokalbio techniškai kaip ir nebuvo nebuvo. Ir aš lieku nieko nesupratęs. Nejaugi nuo šiol užsienio politikos darbuotojams draudžiama tarpusavyje neformaliai šnekėtis. Ar prieš pradėdami šnekėtis, jie turi Sopranų stiliumi įjungti skalbenkę ir tik tada gali persimesti keliais žodžiais. Nes pokalbis gali būti įrašytas ne tik telefonu, bet ir blakėmis, kalbant gyvai.

Pabaiga. Žinau, kad su tiek daug klaustukų tekste, skambu kaip lunatikas, kuris skambija į Marijos radiją ir pageidavimų koncertuose ne į temą pradeda kliedėti: „o kas galėtų paneigti...“. Taip yra, nes aš ir esu lunatikas. Ir dabar dėl to PRISM skandalo yra suaktyvėjusi mano sąmokslo teorijų alergija.

Bet. Šiandien supratau kitą liūdną tiesą. Kad dėl to PRISM skandalo aš dabar ganėtinai neblogai žinau JAV piliečių teises į privatumą. Bet nė velnio nežinau Lietuvos piliečių teisių į privatumą. Aš nežinau, kas turi teisę mane sekti. Kada gali kaupti informaciją apie mane. Kokią informaciją gali kaupti apie mane. Kokias aš turiu teises ir galimybes, jeigu paaiškėja, kad apie mane kaupia informaciją neteisėtai. Ir panašiai. Ir iš vis ar Lietuvos piliečiai turi tokią teisią, kaip teisė į privatumą. Reiktų ištaisyti man šitą savo spragą.


[1]  http://www.theguardian.com/profile/glenn-greenwald
      http://thestringer.com.au/google-and-the-nsa-whos-holding-the-shit-bag-now/
      http://www.dancarlin.com//disp.php/csarchive/Show-258---Snow-Storm/Snowden-Greenwald-Guardian
[2] http://www.youtube.com/watch?v=bFGf9E089SY
[3] http://www.youtube.com/watch?v=VR715pxdkhI
[4] http://www.lrytas.lt/lietuvos-diena/aktualijos/ambasadoriu-skandale-miglota-atomazga.htm
[5] https://en.wikipedia.org/wiki/Revision_control

2013 m. liepos 28 d.

Sveikinimas sau

Tai va, Petrai, nors tu ir programuotojas, bet tau vis tiek teko ne kartą atlikti sysadmino užduotis. Dėl to aš – Petras – sveikinu tave – Petrai – su sysadmino diena [1] [2]. Nes mes gyvename informaciniame amžiuje. Vertingiausias dalykas yra informacija (nepaisant to, kad kitaip nei agurku, informacija neužkąsi). O jūs programuotojai kartu su sysadminais valdote informaciją. Jūs esate naujieji naujųjų laikų kariai. Jūsų išskirtinė profesija. Dėl to jūs išskirtiniai ir nusipelnėte visų pagyrų ir – būkime teisingi – geresnių sąlygų nei kiti.

Patikėjai? Petrai – asile tu. Taip ir maniau, kad patikėsi. Niekuo aš tavęs nesveikinu. Iš vis tu ne joks sysadminas. Kad serveryje moki Apache ar nginx instaliuoti ir paleisti, tai dar nepadaro tavęs adminu. Ir iš vis jūsų programuotojų dieną tik 256-ta metų diena. Dar toli. Bet kai jau ją būsi šventęs ir kai jau būsi pakankamai sau paplekšnojęs per petį, tada jau bus per vėlu. Reikia iškoneveikti tave dabar. Išmušti tau iš galvos, bet kokias iliuzijas, kad tu išskirtinis ir geresnis už kitus.

Taigi, pradėkime nuo išskirtinumo. Taip, Petrai, tu išskirtinis. Ir tavo pasirinkta profesija išskirtinė. Programuotojas. Išskirtinis žodis išskirtinei profesijai. Ta prasme, ji ant tiek išskirtinė, kad net yra sugalvotas specialus žodis, kad atskirtų šitą profesiją nuo kitų. Kaip ir kiekvienai kitai profesijai yra sugalvotas kitas žodis. Dėl to visos profesijos vadinasi profesijomis ir turi kažkokius pavadinimus. Nes jos išskirtinės. Visos profesijos yra išskirtinės. Kaip ir programuotojo. Taigi, visi yra išskirtiniai. Kas reiškia, kad niekas nėra išskirtinis. Kaip ir tu Petrai.

Taigi, jau išsiaiškinom? Vien dėl savo profesinio pasirinkimo tu nesi išskirtinis. Ar tu esi išskirtinis tarp programuotojų? Jau ir girdžiu kaip sakai „aš manau, kad esu geresnis už vidurkį“. Ne! Visi jūs, blet, geresni už vidurkį... Džiaukis, jeigu patenki tarp 80% procentų visų programuotojų pagal gerumą.

Nors ne. Prisiminiau, Petrai, kuo jūsų profesija yra išskirtinė. Savigyra, ir plojimu sau per petį [3].

„Mūsų profesija labai sunki. Reikia iš vien mokytis, nes kitaip bla, bla, bla...“ Jo? Ir ką išmokai tarkim per paskutinius metus? Oho – naują JavaScript MVC biblioteką (Ar kokią ten vieną iš tų naujų madingų JavaScript nesąmonių). Oho – tikrai, kad šaunuolis. Žinai, kas iš tikro turėjo daug mokytis? Ogi vartotojai, kurie turėjo per naujo persimokyti viską. Visą savo darbo procesą pakeisti ir išmokti naudotis tavo nauja suprogramuota vartotojo sąsaja, nes tu, asile, nusprendei išmokti tą naują biblioteką ir šleivai kreivai sukalei tą sistemą. Ir būk atviras – nieko tu ten naujo neišmokai – visi principai seni. Visi design pattern'ai aiškūs ir seniai išmokti. Taip kad tik kitoj rankoj. Vis šokinėji savo komforto zonoje ir apsimetinėji, kad jeigu užsidedi rožinius akinius, tai jau kitoje, neištirtoje visatoje esi.

„Jo, bet mums tiek nieks nemokėtų pinigų, jeigu mes nebūtume to verti“ [4]. Aha?  Džiaugiesi, kad esi burbule. Atsimeni, Petrai, kaip prieš 2008-uosius niurzgėjai dėl, anot tavęs, per didelių statybininkų atlyginimų? Tai va.  Džiaukis, kol gali. Nes visur ir visada yra cikliškumas. Būna pakilimai, būna ir nuosmukiai. Jo, jo – įtikinėk save, kad „Čia tik pradžia. IT sektorius tik augs“. Aha. Atsimeni kalbas, kad žemės daugiau neatsiras ir nekilnojamas turtas tik augs. Tai va, kažkaip, Petrai, pastebėjau, kad paskutiniu metu nustojai niurzgėti dėl per didelių statybininkų atlyginimų.

Ir dabar, pyk nepykęs Petrai, bet suspardysiu didžiausią tavo mitą, apie tavo profesijos pasirinkimą. Tai, kad programuotojai yra protingi. Ne – jie nėra.  Tiksliau, kai kurie yra. Bet tai tik šiaip jų savybė. Ne tiek ir daug bendro turinti su jų profesijos pasirinkimu. Štai, netgi nupiešiau tau grafiką su tavo išmanymo kreive:



Kuris tau, Petrai, paaiškina, kad tu durnas. Tiesiog yra viena sritis, kurią tu išmanau geriau nei didžioji dauguma likusios žmonijos. Dėl to tu gali turėti amatą ir uždirbti pinigų batonui. Bet šiaip, atmetus tai – tu gi durnas. Ir ne – gebėjimas programuoti nėra kažkokia aukštesnė už nirvaną būsena, ko pasekoje tu gali suprasti viską, kas dedasi pasaulyje. Tu nesupranti beveik nieko. O ką ir supranti, tą supranti klaidingai. Nes vėlgi, Petrai, tu esi durnas.

Tai va, Petrai, tu ir tavo profesija nėra išskirtinė. Tu nesi protingas ir niekad, niekad neleisk sau patikėti tuo maloniu melu, kad yra kitaip. Tu nesi išskirtinis. Tu nesi gabus. Tu nesi geresnis už kitus. Tau dar reikia perskaityti daug knygų. Išklausyti daug paskaitų. Išmokti daug ką. Ir aš turiu omenyje d-a-u-g k-ą. Galbūt įgyti kitos profesijos išsilavinimą. Bet jokiu būdu neįtikėti savo nuostabumu. Nes taip prarasi bet kokias teorines galimybes kažkada (tarkim dešimties metų bėgyje) patekti tarp 70% procentų programuotojų pagal gerumą.




[1] http://rokiskis.popo.lt/2013/07/26/sveikinu-adminus-bei-admines-su-sistemu-administratoriu-diena/
[2] http://en.wikipedia.org/wiki/System_Administrator_Appreciation_Day
[3] http://petraszd.blogspot.com/2013/02/neperlabiausio-programuotojo.html
[4] http://www.15min.lt/naujiena/ziniosgyvai/komentarai/povilas-koropas-apie-varguolius-verslininkus-ir-programuotoju-atlyginimus-500-356393

2013 m. liepos 15 d.

Apie neuždengtus lopinėlius

Yra toks terminas Filter bubble [1] [2]. Norėdamas jo išvengti, aš esu įvairiuose informacijos gavimo terpėse užsiprenumeravęs įvairius informacijos šaltinius. Net it visokių pusiau neaiškių tipų srautus. Tų, su kurių nuomone nesutinku kokia 80%.

Bet kartais iš jų galima sužinoti, ką nors naujo ir informatyvaus. O kartais galima sužinoti tokius dalykus, apie kuriuos kitaip nebūčiau ir būtų nuo to man tik geriau.

Kaip, pavyzdžiui, yra toks veikėjas, pseudonimu Blogeris Zeppelinus. Ir čia kada kaip tai jis labai piktinosi viena abituriente [3]. Iš ko aš sužinojau, kad Lietuvoje vyksta va tokie vat dalykai:

- http://www.balsas.lt/naujiena/743309/abiturientes-stilius-gabiausiu-moksleiviu-apdovanojimuose-ar-dera-rodyti-apnuoginta-uzpakali
- http://www.15min.lt/naujiena/studentu-zona/abiturientai/itin-trumpais-sortais-vilkinti-sostines-pirmune-susprogdino-seksualumo-bomba-mero-arturo-zuoko-pasoneje-246-353775

Ir žmonės suranda savyje tiek nupušimo tuo piktintis. Iš viso, kas čia per straipsniai? „Susprogdino seksualumo bombą“, „apnuogintą užpakaliuką“. Mergina vasarą vilkėjo mažai kūno dengiančius drabužius. Viskas. Straipsnio arba visai neturėjo būti, arba jis turėjo būti maždaug toksai: protinga, graži, jauna mergina yra protinga, graži ir jauna. Viskas. Visas straipsnis.

Nesusipratėliai sugalvoja kaltini neskoningumu ir/ar vulgarumu. Žinot, kas yra neskoninga balsas.lt straipsnyje? Ogi fotografo darbas ir redaktoriaus nuotraukų atrinkimas. Nuotraukose palikti tik sėdmenys stambiu mastu. Lygtai pats vienas užpakalis skraidė rotušėje. Lygtai jis nebuvo pritvirtintas prie kūno su protinga galva.

Neskoninga apranga? Tai ką dabar pradėsime su liniuote matuoti, kiek centimetrų sijonas yra žemiau kelių. Vėl grįžime į tuos laikus. Gal iš viso neleiskime merginoms eiti į mokyklą ir neleiskime mokytis, nes paskui nežino, kaip rotušėje reikia elgtis – gėdos visai šaliai Europos Sąjungos pirmininkavimo laikotarpiu pridaro. Petruškevičiai davatkiniai atsirado. Etiketo žinovai lydekiniai nelaimingi. Neskoninga gi mat su šortais eiti į rotušę. Žinot, kas toje rotušėje iš tikro buvo neskoninga? Tai, kad joje buvo Zuokas. Ir jis vis dar vadinasi meru.

Beje, kažkaip visi ganėtinai nudusina faktą, kad renginys buvo skirtas apdovanoti bent jau du šimtukus surinkusius abiturientus. Taigi, mergina yra protinga. Tikriausiai protingesnė už visus moralės sergėtojus. Nebejotinai protingesnė už mane (Ir aš turiu omenyje dabartinį mane, o ne „abiturentinį-praeities mane). Gal dėl to ir visas neapykanta ir visi pamokslavimai? Negražūs, neprotingi ir ne pagal amžių susenę vidutinybės negali pakęsti, kad yra kažkas, kas yra ir protinga, ir graži, ir jauna?

Kalbant apie protingumą. Mergina surinko daugiau nei du šimtukus. Ką tai reiškia? Tai ne tik reiškia, kad ji protinga ir gerai mokėsi. O ne – to neužtenka surinkti bent du šimtukus valstybiniame egzamine. Merginoms paprastai egzaminuose sekasi prasčiau už vaikinus. Aš labai abejoju, kad tai yra biologinis skirtumas – tikriausiai tiesiog skirtingo auklėjimo palikimas. Gabesnės merginos paprastai surenka prastesnius balus už mažiau protingus vaikinus. Nes vaikinai yra didesni pochuistai. Merginos labiau stresuoja, labiau nervuojasi ir dėl to būna ima ir susimauna egzaminuose.

Bent jau du šimtukai reiškiasi, jog mergina ne tik, kad protinga, bet aš drįsčiau daryti prielaidą, kad dar yra ir stipri asmenybė. Nu ir turi gražų užpakalį dar prie to pačio. Kas dar niekam nepamaišė, kas be ko.

Aš netgi slaptai viliuosi, kad ji specialiai taip pasielgė. Ale trolino (nekenčiu šito žodžio, bet nežinau, kuo jį pakeisti). Ir kad jau kalbant mėmėmis, tai Haters gonna hate.

Pabaigai. Kažkaip pagalvojau, kad garantuotai renginyje turėjo būti merginų su iškirptėmis. Ir niekas nepanikavo dėl to. Lopinėlis krūtinės pasirodė ne toks moraliai neteisingas, kaip lopinėlis sėdmenų. Įdomi ta etika ir etikos normas.

Tuo pačiu prisiminiau kiečiausius komiksus internete (http://www.spaceavalanche.com/). Konkrečiai šitą:

http://www.spaceavalanche.com/2011/03/09/work-environment/


[1] http://en.wikipedia.org/wiki/Filter_bubble
[2] http://www.youtube.com/watch?v=B8ofWFx525s
[3] https://plus.google.com/u/0/118198014712853689988/posts/TrH5Y9YTHD7

2013 m. birželio 30 d.

Nieko nesuprantu apie rūkymą

Aš esu šioks toks sąmokslo teorijų mėgėjas. Turbūt kaip ir nemaža dalis žmonių. Juk labai smagu galvoti, kad kažkas aplinkui labai svarbaus vyksta. Kažkokie absoliutūs blogiečiai nuolat stengiasi būtent tave sunaikinti.  Bet kuo toliau tuo labiau toks požiūris pradeda atrodyti šiek tiek naivus ir pernelyg supaprastintas.

Apie ką aš čia? Ogi apie cigaretes. Aš per gyvenimą esu surukęs maksimum 100 cigarečių. Nenustebčiau jeigu jų buvau žymiai mažiau. Tarkim, 50. Taigi, aš nesu didelis ekspertas šitame visame kame.

Mane kažkada kažkas keistai nustebino paprotinęs, kad cigaretėse yra ne tik tabako, bet ir bala žino ko dar:

- http://en.wikipedia.org/wiki/List_of_additives_in_cigarettes

Beje, žiūrint į nuorodą reikai atkreipti dėmesį, kad visi šitie 599 komponentai nebūtinai yra vienoje cigaretėje. Yra žymiai mažiau. Tiesiog tiek visokių keistų pavadinimų galima aptikti vienoje ar kitoje cigaretėje.

Šitie gamintojai negti turi visą interaktyvią sistemą, kurioje galima rasti kokį brudą (ir ne tik) ir kokiais kiekiais ten deda iš tikro:

- http://www.pmi.com/eng/our_products/ingredients/pages/technical_products_information.aspx

Grįžtam. Taigi, mane kažkas paprotino, kad cigaretėse yra visokių chemikalų. Tada kažkoks kitas lunatikas papasakojo, kad realiai taip piktieji blogiečiai kontroliuoja visą likusią žmoniją. Kad tie chemikalą dedami grynai iš piktos valios. Paskui dar, kad per tuos chemikalus viską kontroliuoja...

Nu, aš suprantu, kad nesąmonė. Bet man vis tiek buvo kažkaip miela tokia sąmokslo teorija.

Ir tada, visai neseniai, sužinojau dar vieną įdomų dalyką. Nuo 2011 EU privaloma cigaretes konstruoti taip, kad jos nerūkomos užgestų pačios.

- http://ec.europa.eu/unitedkingdom/press/press_releases/2011/pr1183_en.htm
- http://en.wikipedia.org/wiki/Fire_safe_cigarette

Taigi, į komerciškai parduodamas cigaretes yra privaloma dėti bent kažkokį skaičių chemikalų. Dėl paprasčiausios priežasties – norint sumažinti gaisrų, sukeltų neužgesintos cigaretės, skaičių.

Kitaip sakant, dėl biurokratijos ir konkurencinės įmonių kovos. Nes tikriausiai koks nors vidutinės grandies kažkas kokioje nors didžiojoje tabako kompanijoje sugalvojo, kad jeigu būtų toks priešgaisrinis cigarečių reikalavimas, tai jis beveik neįtakotų didelių kompanijų, bet visiems mažo kalibro konkurentams būtų kapec.

Dėl tos idėjos jis buvo paaukštintas pareigose. Prasidėjo lobizmo kompanija. Galiausiai rezoliucijos projektas atsidūrė EU parlamente. Arba net nebuvo jokios tabako kompanijos ir jokio tabako kompanijos darbuotojo. Galbūt kažkas šiaip sugalvojo būdą, kaip sumažinti rūkymo sukeltus gaisrus. Bet kokiu atveju, atsirado rezoliucijos projektas. EU tiek daug marazmo, kad eilinis parlamentaras tikrai visų dokumentų neperskaito ir į juos neįsigilina. Tada ateina laikas balsuoti ir:

Dialogo variantas A:

- Už ką aš čia balsuoju?
- Ar esi už tai, kad būtų tiek pat gaisrų kaip dabar; ar už tai, kad mažiau?
- Tai žinoma, kad už mažiau.

Dialogo variantas B:

- Tai va, tie rūkoriai patys savo noru save kasdieną nuodija. Ar sutinki, kad įmesim į jų cigaretes dar kelis papildomus nuodus ir taip sumažinsime išlaidas gaisrinėms?
- Sakai, gali atsirasti papildomų pinigų biudžete? Tai žinoma, kad už.

Aš, aišku, čia tik svaigstu. Aš nežinau, kaip buvo. Bet, kad nebuvo jokių piktų blogiečių, kurie turi hobį skriausti žmoniją, tai faktas. Tiesiog didžiulis biurokratinis aparatas veikia, kaip veikia. Kiekvienas biški, kitiems tiesiogiai nekenkdamas, traukia kaldrą į savo pusę. Kai tokių traukėjų daug daug tūkstančių, tai taip ir gaunasi.

Įtariu paėmus bet kurį cigaretės chemikalą ir pažvelgę į priežastis, kodėl jis ten yra, galiausiai rasime paprastas ir žmogiškas to priežastis.

Šitie gaisrų prevencijos chemikalai cigaretėse man šiek tiek paaiškina žmonijos prigimtį. Kaip kokia metafora. Chaosas. Niekas iki galo nesupranta, ką daro. Ir ką reikia daryti. Visi biški panikuoja. Visi biški nekompetetingi, bet apsimeta, kad tokie nėra. Visi kažką daro. Gaunasi, kas gaunasi. Ir niekas nieko iki galo nekontroliuoja. Bet kontrolės iliuzija yra tokia maloni.

Ir ką gali žinoti, gal ir gerai, kad cigaretėse tiek daug chemikalų. Gal tai iš tikro daug padeda. Nors Lietuvos statistika lyg ir nerodo didelio pokyčio po 2011 metų. Bet aš net nežinau, ar ta rezoliucija Lietuvoje galioja... Nors turėtų galioti.

- http://www.vpgt.lt/index.php?-698967809

Bet. Čia vėl iškyla klausimas dėl laisvės ir saugumo. Jeigu kažkas nori rūkyti „pavojingas“ cigaretes, tai aš manau jis turi turėti tokią teisę ir laisvę. Kodėl? Todėl, kad aš irgi noriu turėti laisvę elgtis kvailai ir teisę žaisti profesionalų krepšinį, prirūkęs žolės:

- http://www.basketnews.lt/news-63252-kvaisalus-vartojes-kelys-diskvalifikuojamas-trims-menesiams.html

Ir jeigu aš prieštarauju kitiems kitų laisvių, tai aš neturiu jokios teisės reikalauti laisvių sau.

2013 m. birželio 17 d.

Per prizmę žvelgiant

Šių kelių savaičių bėgyje per internetą nuvilnijo didelis visą mūsų supratimą keičiantis skandalas. Jis privertė visą interneto bendruomenę sunerimti. Visi dar iki dabar yra netekę žado ir vis klausinėja ir spėlioja: kas čia dabar bus? Kaip šitaip galima? Nejaugi jau visai mūsų civilizacijoje neliko padorumo? O ar čia kartais ne montažas?

Taip, taip – jūs jau atspėjote, apie ką aš čia ruošiuosi rašyti. Taip – apie Izraelio kariuomenės skandalą. Erotinių Izraelio kariuomenės merginų nuotraukų ir pikantiškų video vaizdų skandalą:

- http://www.delfi.lt/news/daily/world/izraelio-kariuomeneje-triuksmas-del-pusnuogiu-merginu-su-automatais.d?id=61619033
- http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/pasaulis/izraelio-kares-uz-pikantiskas-fotografijas-sulauke-bausmes-57-341244
- http://www.lrytas.lt/-13711060551370018851-izraelio-armijos-karės-šoko-erotinius-šokius-aplink-automatą.htm

Pasaulyje kažkodėl (kiekvienas sąmokslo teoretikas turi bent jau po dvi teorijas kodėl būtent dabar tokia informacija siekiama nukreipti dėmesį nuo ko nors kito) pradėjo į žinių portalus plisti pusnuogių Izraelio armijos būtinosios tarnybos merginų nuotraukos, kur jos pagrinde rodo savo sėdmenis. Kadangi spauda veidus retušuoja, tai realiai iš nuotraukų tik užpakaliai ir telikę.

Ir visai tokiais straipsniais buvo bandoma sukelti... Nežinau, ką buvo bandoma sukelti... Visuomenės pasipiktinimą? Moralės sergėtojų apsiputojimą, besmerkiant tokį elgesį? Nežinau.

Beje, visiems, kurie galbūt netyčia sugalvojote smerkti šitas merginas:

Jūs šiuo atveju elgiatės, kaip veidmainiai. Nejaugi nė karto nesate staipęsi prieš veidrodį su aptemtais džinsais? Aš nesu. Nes aš esu vyras ir aš neturiu jokių aptemtų kelnių. Bet vieną kartą susimuliavau aptemtus džinsus. Apsioviau paprastus džinsus. Atsistojau nugara į veidrodį. Susikišau rankas į kišenes. Sugniaužiau kumščius ir stūmiau juos į priekį tol, kol apsitempė labai viršutinė kojų dalis (šikna). Tada pažiūrėjau į veidrodį. Ir teko padaryti paprastą išvadą: „Ot velnias – beveik nesvarbu, kokios merginos, ar apsileidusios pustorės, ar idiotės anoreksikės – bet vis tiek merginų užpakaliai yra gazilioną kartų gražesni už mano. Taigi, gražiu būti neišeis. Reikės tapti protingu“. Tokių vat išvadų aš priėjau. Beje, protingu tapti taip ir nepavyko.

Bet jeigu jums nors kartą buvo panašus nutikimas gyvenime, tai jūs neturite jokios moralinės teisės smerkti tų merginų. Ir, beje, merginos, pagalvokite, kiek laiko prireiktų jūsų draugėms jus įtikinti, kad „Davai, pasistaipome tik su stringais“. Aaaa? Pabandykite užduoti sau šitą klausimą. Ir... Ir netgi, manau, šitas klausimas tinka visiems. Vyrams tinka netgi labiau. Taigi, vyrai, pagalvokite, kiek laiko jūsų draugams prireiktų jus įtikinti, kad „Davai, pasistaipome apsiovę stringais. Bus geras bajeris.“.

Kas būtų, jeigu reiktų man pačiam atsakyti į šitą klausimą? Nežinau. Kiek laiko mano draugams prireiktų mane įtikinti šokti apie automatą su stringais? Kiek laiko? Nu, manau – kažkur 3-4 alaus būtų pakankamai. Tikriausiai net tiek nereiktų.

Pabėgam nuo manęs ir grįžtam prie merginų. Dabar įsivaizduokite, esate mergina (arba net neįsivaizduokite – jeigu iš tikro esate). Biški išgeriate. Durniuojate su draugėmis. Ir kažkokiu momentu – nei viena paskui negalite paaiškinti kodėl – pradeda šokti pusnuogės aplink automatą (Aišku, tas faktas, kad iš kažkur pas jus vakarėlyje atsirado automatas, jau pats savaime pakankamas įrodymas, kad tūsas kaip reikiant ir „biški išgėrėte“ nėra labai tikslus apibūdinimas). Tada kažkokia dūra, kuri netgi ne jūsų kompanijos draugė, o kažkurios pusseserė ir kuri vienintelė nešoko pusnuogė apie automatą, pradeda jus visas fotografuoti. Ir ne tik prifotografuoja. Paskui dar patalpina Facebook'e. Aišku, gauna nuo jūsų velnių ir gana greitai pašalina tas nuotraukas iš savo paskyros. Ir už dviejų metų tos nuotraukos stebuklingu būdu išlenda pačiu netinkamiausiu jums, jūsų jau įsivažiavusios politinės karjeros, momentu...

Iš tikro šitas įrašas turėtų būti apie tikrąjį pastarųjų savaičių skandalą. Apie tai, kad JAV NSA kontora lygtai renka ir kaupia informaciją apie visus žmones – nesvarbu, ar jie JAV piliečiai, JAV priešai, ar JAV sąjungininkai (kaip mes). Ir renka ją iš tokių populiarių interneto servisų kaip Google, Facebook, Skype ir panašiai. Kuriais naudojamės tiesiogiai, ar netiesiogiai mes visi.

- http://www.guardian.co.uk/world/2013/jun/06/us-tech-giants-nsa-data
- https://en.wikipedia.org/wiki/PRISM_(surveillance_program)

Keista, bet Lietuvoje šitos naujienos daug atgarsių nesulaukė. Kažkaip neteko dar matyti ar išgirsti diskusijų apie privatumo laisvę. Ar duomenų laisvę. Visiems nusispjauti?

- http://www.lrytas.lt/-13709587701368794698-jav-žvalgybos-užmojai-siutina-europą-lietuviai-nuolankiai-tyli.htm

(Sąmokslo teoretikas manyje sako, kad Lietuvoje tylu dėl to, kad Lietuvoje situacija su duomenų apie asmenis kaupimu irgi nekokia. Dėl to, kuo mažiau šumo ir kuo mažiau klausimų – tuo geriau. Bet čia aš būnu tiesiog kvailas.)

Informacija yra įdomus dalykas. Balansas yra tik tada, kai visi apie ką nors žino arba viską, arba nieko. Kitu atveju, kažkas kitas turi daugiau informacijos nei tu. Ir tas kitas yra galingesnis už tave. O jeigu dar ta informacija yra apie tave, tai tas kitas turi galią tiesiogiai tau.

Galiausiai tas kitas nėra šiaip paprastas žmogus. Tas kitas yra juridinis asmuo. Ir ne bet koks juridinis asmuo, o valstybinė įstaiga. Kaip žinia, beveik visos jos yra pasmerktos tapti pusiau parazituojančiais biurokratiniais aparatais. Kurie, jeigu turi tavo privačią informaciją apie tave, tai gali tave sunaikinti kaip visuomenės narį, pavyzdžiui, dėl pačios paprasčiausios ir banalios priežasties – procedūrinės klaidos. Gali, aišku, atsirasti ir kitų priežasčių. Nes galia, kaip ir valdžia, gadina.

Ir jokie „tegul seka – aš nieko blogo nedarau. Tai jie jokios blogos informacijos apie mane neturi“ čia nepadės. Nes yra toks dalykas kaip kontekstas. Net ir gera informacija išimta iš konteksto tampa kompromituojančia informacija.

„Tai ką daryti?“ paklausite jūs. Ką žinau. O ką jūs galite padaryti? Nes kaupia tai JAV, o ne Lietuva. Galite, pavyzdžiui, nustoti naudotis tais servisais, kurie ale sekami. Čia tik teorinis pasiūlymas – akivaizdu, kad nelabai praktikoje įgyvendinamas (net ir šitas blogas yra blogspot'e – tai vienas Google servisų).

„O kažin ar Lietuvos įstaigos mus seka?“. Jeigu neseka, tai seks. „Ar tai gerai?“ Ne. „Tai ką mums daryti?“. Švieskitės. Pasidomėkite, kaip veikia technologijos. Pasidomėkite, kas tas Tor. Susiraskite naršyklių įskiepius, kurie padeda šiek tiek apsaugoti privatumą (Pvz.: ghostery). Atsakingiau dalinkitės informacija apie save. O ypač apie kitus.

Bet čia tik laikini problemos sprendimai. Bandymas kapitaliai sulūžusį dulkių siurblį sutaisyti su izoliacijos juosta. „Tai koks tikrasis sprendimas?“.

Nežinau. Bet kaip jau ir minėjau: arba visi žino viską, ar niekas nieko nežino. Su nežinojimu mūsų civilizacija panašu, kad jau pabaigė ir kelio atgal nėra. Belieka „visi žino viską“ variantas. Taigi, mano spėjimas būtų toks. Vienintelis galimas atsakymas yra atviri duomenys:

- http://www.atviriduomenys.lt/
- https://groups.google.com/forum/?fromgroups#!forum/atviriduomenys

2013 m. gegužės 4 d.

Kalbainiai mėgsta myluotis su Stalinu

Iš esmės kartosiuosi: http://petraszd.blogspot.com/2013/01/prakeik-aldona-tarmiskai.html

Visiškai nėra laiko rašinėti blogo įrašų. Bet reikia. Privalu. Privalu keikti kalbininkus (Nerašau kalbainiai, kad google suindeksuotų pagal „kalbininkai“ ir taip geriau surastų straipsnius, kur kalbainiai yra koliojami). Kodėl? Ogi todėl:

http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/lituanistai-maza-garbe-tarmem-kalbeti-didi-geda-bendrines-kalbos-nemoketi.d?id=61304523

Kelios citatos:
Anot D. Eigminienės, visu frontu ginantis nuo svetimžodžių, reikėtų ne tik užsikimšti ausis kam nors kalbant tarmiškai, bet ir neskaityti kai kurių mūsų klasikų knygų.
„Vinco Kudirkos, Kristijono Donelaičio kūriniuose yra labai daug žodžių, kurie smarkiai užterštų dabartinę bendrinę lietuvių kalbą.
„vietiniai, nesisteminiai Lietuvos regionų dialektai”, išskyrus nebent sūduvių šnektą – tai ne kas kita, kaip rusicizmų, polonizmų ir kitokių slavizmų, taip pat germanizmų kratinys
Čia kalbininkai eilinį kartą, anot Donelaičio, šūdą pasakė [1]. Ir kaip reikiant šūdą. Tarmės yra netaisyklingos, o bendrinė kalba yra taisyklinga. Ausis reikia užsikimšti, kam nors šnekant tarmiškai. Jo – sutinku!

Nes tarmės yra blogis. Tarmės, kurios ir yra gyvoji lietuvių kalba. Tai kalba, kuria kalba ir kalbėjo žmonės. Kalba, kuria vieni kitiems sakė myliu. Kalba, kuria dainavo lopšines. Kalba, kuria keikė Dievą mirdami. Kalba, kuria raudojo prie mirusio palaikų. Kalba kuri buvo gyva, augo ir keitėsi kartu su ištisomis kartomis. Kalba, kuri ant tiek šlykšti, kad reikia ausis užsikimšti begirdint.

Ir kitą kartą susitikęs savo močiutę, kuri dzūkuoja kaip reikiant (kitaip nei aš – gana silpnai), sakysiu ne „Labų dienų, močiut. Kap laikotės?“. Ne, ne. Kitą kartą ją susitikęs rėžiu į akis: „Senele, jūs kalbate nesistematiškai. Jeigu neišmoksite savo kalboje išsiversti be barbarizmų, tai aš su jumis nesišnekėsiu ir laikysiu jus Lietuvos priešu. Nes jūs naikinate mūsų tautos identitetą – bendrinę kalbą.“.

Kas yra bendrinė kalba? Tai negyva kalba. Kalba sukurta kalbininkų. Tikriausiai balsuojant kokiame nors durname iš biudžeto apmokamame posėdyje. Vieninteliai ja kalbėję žmonės buvo sovietų laikų LTV „Panoramos“ vedėjai. Ir tik laidos įrašinėjimo/transliavimo metu. Bendrinė kalba yra Frankenšteinas. Ji tapati esperanto kalbai.

Ir iš vis. Iš kur kalbininkai ištraukė, kad jie yra kalbos savininkai. O mes, tikrieji jos naudotojai, tiesiog menkateisiai kalbos nuomininkai. Ties kuriuo momentu jie patys sau pasiskyrė kalbos nuosavybės teises?

Baisu tas, kad kalbininkai (ar bent jau jų dalis) turi keistą įtikėjimą, kad jie ne tik gali, bet ir turi reguliuoti kalbą. Kad jie patys vieni turi modeliuoti ir kurti visą tautą (nes kalba yra labai svarbi tautos dalis). O tai yra labai bloga idėja. Tai yra totalitarizmo idėja. Tikėjimas, kad galima ir reikia prievarta „kurti“ žmonijos elgseną ir mąstymą, siautėjo mūsų rūšies sąmonėje praeito amžiaus viduryje ir iš dalies sukėlė antrąjį pasaulinį karą.

Šlykščiausia, kad jie ne šiaip sau įsivaizduoja turį valdžią. Jie realiai įstatymo tvarka tą valdžią ir turi. Ir kadangi jie yra parazituojantis organizmas, tai kiekviena proga stengiasi plėsti savo galias šeimininko organizmo sveikatos sąskaita. Visai nesenas to pavyzdys:

http://www.utopijos.lt/atviras-laiskas-kalbajobams-vlkk/


[1] http://lt.wikisource.org/wiki/Metai
[2] http://rokiskis.popo.lt/2013/05/04/tarmes-ir-kalbainiskasis-nacizmas/
[3] http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/lituanistai-maza-garbe-tarmem-kalbeti-didi-geda-bendrines-kalbos-nemoketi.d?id=61304523

2013 m. balandžio 29 d.

PyCon-LT 2013: PyWeek

Mano prezentacija pristatyta PyCon-LT 2013 konferencijoje (http://pycon.akl.lt/), kuri vyko 2013-04-27. Pastaba tiems, kurie tikisi nesąmonių. Šitame įraše jų nebus – čia daugiau techninis įrašas.


http://petraszd.com/pycon2013/

1

[Pasisveikink ir prisistatyk]

Šiandieną jums pristatysiu prezentaciją, pavadinimu "PyWeek". Pradinis prezentacijos pavadinimas buvo sukurtas toks pagal standartinį kurpalį „Kodėl tu turėtum dalyvauti PyWeek“. Bet kažkaip toks pavadinimas paliko man prėską skonį burnoj. Nu žinote, kai būna tie ketvirtarūšiai straipsniai „10 dalykų kuriuos reikia padaryti per gyvenimą“. Ir visuose būna kokia nors kvailystė, kaip: atsistoti Paryžiuje, Eliziejaus laukuose, įsikišti pirštą į ausį ir apsisukti du kartus. Ir tarsi skaitytojas turi jaustis kvailai, kad to nepadarė kai buvo Paryžiuje. Taigi, pavadinimas bus paprastutis – PyWeek. Ir aš papasakosiu apie PyWeek.

2

Taigi, prezentacija susidės iš trijų dalių. Pirma, papasakosiu, kas tas PyWeek. Tada papasakosiu apie savo patirtį PyWeek. Bus šiokia tokia pusiau motyvacinė kalba apie dalyvavimo vertę. Galiausiai šiek tiek aptarsiu Python įrankius, su kuriai galima kurti žaidimus ir tuo pačiu dalyvauti PyWeek'e

3

Kas aš? Aš esu programuotojas. Python programuotojas. Aš nesu žaidimų programuotojas. T.y. aš neuždirbu ant duonos programuodamas žaidimų. Nors teisingumo vardan, reiktų pasakyti, kad vis dėl to esu uždirbęs šiek tiek pinigų darydamas žaidimus. Nu ant kokių kelių tūkstančių Alytaus "Dainavos" puskepalių.

4

PyWeek yra žaidimų kūrimo renginys ir varžybos. Tas varžybinis elementas yra mažiau svarbi dalis. Svarbiausia yra kūrimas. Tai yra game jam'as. Panašiai kaip Global Game Jam'as. Kuris šiemet, beje, irgi vyko Hub'e. Panašiai kaip Ludum Dare. Beje, Ludum Dare vyksta būtent dabar. Būtent šį savaitgalį. Aš jame nedalyvauju, nes šis Pycon'as.

Visa game jam'ų idėja kiek primena sprint'us. Tiesiog susirenka žmonės ir kuria žaidimus. Būna kažkokios taisyklės, bet jos nesvarbios. Svarbiausia kurti žaidimus.

5

PyWeek turi savo taisykles. Būna tema. Pavyzdžiui dabartinio PyWeek tema yra „Nemesis“. Žaidimas turi būti sukurtas per savaitę. PyWeek įkvėpėjas yra mano minėtas Ludum Dare. Ludum Dare bėda ta, kad jis vyksta savaitgalį. Ir būna labai lengva nieko nepadaryti, nes tiesiog, kas nors įvyksta savaitgalį, koks nors renginys, ir šlabūnkšt – pusė game jam'o nebėra. Tuo tarpu kai viskas ištęsta per savaitė, daug mažiau skauda jeigu prarandi dieną kitą. Tarsi game jam'as žmonėms su turintiems gyvenimą. Bent jau šiokį tokį.

Yra dvi kategorijos. Pavieniai ir komandos.

6

Toliau. Išeities kodas privalo būti atviro kodo. Ir žinoma – privaloma rašyti su Python programavimo kalba. Visą kodo reikia parašyti varžybų metu. Galima naudoti trečių šalių bibliotekas. Bet jos turi būti nemokamos. Taip pat turi būti išleistos ne anksčiau kaip mėnesis prieš varžybas. Kad visi dalyviai turėtų lygias galimybes naudoti tas bibliotekas. Taip skatinamas Python žaidimų bibliotekų atsiradimas ir tobulinimas.

Kadangi programuotojų menas nėra labai jau menas. Tai leidžiama naudoti taip pat tik nemokamus paveikslėlius, muziką ir garsus. Aš paprastai pats piešiu, bet muziką ir garsus perpanaudoju.

7

Renginys vyksta du kart per metus. Susideda iš trijų dalių. Savaitę vyksta temos rinkimas. Tada savaitę vyksta svarbiausioji dalis – kūrimas. Po kūrimo seka dvi savaitės žaidimų išbandymo ir žaidimo.

Kiekvienas kūrėjas pristatęs savo žaidimą, gali/turi žaisti kitų žaidimus. Tada juos įvertinti. Ir taip po dviejų savaičių išrenkamas nugalėtojas. Tiksliau du nugalėtojai: komanda ir individas.

8

Laimėtojai nieko nelaimi. Nėra jokių prizų. Čia ir yra visas grožis. Kadangi realiai nėra dėl ko varžytis, tai nėra jokių pykčių. Nėra realiai jokios konkurencijos. Visi draugiški. Visi geranoriški. Tiesiog kuri žaidimą dėl pačio kūrimo. Ne dėl to, kad ten laimėtum kokį. Ką žinau? Motorolerį...

9

Šiek tiek apie pačius žaidimus. Čia va vienas platformeris. Labai gražiai nupieštas.

10

Aišku, tower defense.

11

Čia vienas iš turbūt labiausiai išbaigtų žaidimų, kokius man teko matyti PyWeek. Tiek lygių išbaigtumu ir gausa. Tiek visa mechanika.

12

Čia vienas iš individualios rungties nugalėtojų. Buvo labai kieta vienaračio dviračio mechanika ir kontrolė.

Kaip matote visi žaidimukai yra paprastučiai. Per savaitę stebuklų nesukursi. Daugiausia dominuoja 2d. Ir viskas padaroma.

13

Antra dalis.

14

Mano žaidimai.

„Squares Are Better“. Čia vienas iš labiau nusisekusių mano žaidimukų. Galiausiai jį perkėliau į Android'ą ir jis be jokios reklamos ir įdirbio jis turi apie keliolika tūkstančių parsisiuntimų.

http://www.youtube.com/watch?v=1zguHRPLaEo

O čia dabartinio šiuo metu vykstančio PyWeek mano žaidimas. „Balancer Of Circles“. Nes Nemesis – konkurso tema – graikų mitologijoje yra deivė. Gyvenimo balanso deivė. Angliškai Balancer of Life.

Kaip matote pas mane pattern'as yra gana aiškus. Paprastos geometrinės figūros. Tai kai pradžioje sakiau, kad piešiu pats, tai nepaminėjau, kad tas mano piešimas nekaži koks komplikuotas.

http://www.youtube.com/watch?v=GK_tNQYRUFI

15

Kokia iš to nauda? Smagu. Tai viena iš svarbiausių dalykų. Jeigu tai tavo hobis ir tau nesmagu, tai gal tau reikia kito hobio.

Nors... Nors smagu tai savotiškai. Nes būtent tuo metu kai sėdi per naktis ir visas kodini, tai gal ir nelabai smagu. Bet smagu po to, kai pabaigi ir dar po to kai prisimini kaip kodinai ir melagingai įsivaizduoji, kad tau buvo smagu tuo metu, kai tau realiai nebuvo smagu.

Nežinau. Čia turbūt galima palyginti su sportu. Sportuoti yra smagu. Bet būtent tuo momentu, kai skausmo perkreiptu veidu pumpuoji paskutinius atsilenkimas. Būtent tuo momentu?.. Gal ir nelabai smagu.

Ir jo – čia geras palyginimas. Game Jam'ai ir tuo pačiu PyWeek'as man yra kaip treniruotė. Kaip protinė treniruotė. Po kurios būni nusikalęs ir pavargęs. Bet užtai jauti, kad iš visa to išlindai truputį geresnis, negu buvai anksčiau.

Ir sau pačiam įrodai, kad sugebi per savaitę sukurti žaidimą. Šiokį tokį. Tarsi kokia savęs įvertimo testas. Va – savaitė. Va – ką aš sugebu išspausti per savaitę. Čia, aišku, jeigu dalyvauji individualioje rungtyje.

Nepavyko? Aš, beje, esu ir susimovęs. Nepavyko? Pats kaltas. Ir tą žinai. Ir žinai kokios tavo savybės sutrukdė pasiekti tikslą. Ar tai valios stoka. Ar tai supratimas, kad esi vis dėl to nevykęs ir kieto žaidimuko nesukursi. Kitaip nei įsivaizdavai. Ir dėl to tau tavo ego sutrukdo pabaigti, kad nebūtų įrodymų, koks tu nevykęs, prieš save patį.

Ir čia nėra nieko kito, ką gali apkaltinti. Nėra jokio projektų vadovo, kuris atseit ne taip parašė specifikaciją. Nėra klientų kuris atseit nepateikė laiku informacijos. Nėra ką apkaltinti – kaltas tik tu pats. Nu šiuo atveju aš pats. Ir tas truputį skaudu būna.

Bet jeigu sugebi sukurti. Galiausiai turi sukurtą žaidimuką. Ir gali jį įsidėti į savo portfolio. Tu galiausiai turi kažką, ką pats sukūrei ir ko didžioji dauguma programuotojų neturi. Savo asmeninį portfolio.

16

Paskutinė dalis. Su kuo kurti žaidimus PyWeek. Yra iš esmės du~trys pagrindiniai pasirinkimai. Ir tada daug, daug kitų.

17

PyGame. Seniausia ir populiariausia biblioteka. Nieko mandro – tiesiog vos ne tiesioginis bind'ingas SDL. Čia tokia žymi C grafikos, langų, įvesties įrenginių biblioteka. Labai stabili.

Jau ganėtinai seniai vyksta naujos, labiau pitoniškos antros versijos kūrimas. Yra alpha versija. Ji jau palaiko Python 3.

18

Ir. Ir čia prieiname vieną įdomią vietą. Yra toks mitas, kad python'u nelabai žaidimams kurti. Aš pats kaltas dėl šio mito eskalavimo. Aš pats teigdavau, kad Python galima kurti žaidimus tik kaip hobiui ar greitam prototipų generavimui.

Bet pasirodo yra žaidimų, kurie naudoja Python kaip vienintelę programavimo kalbą visam žaidimui. T.y. kitaip nei žymus Civilization 4, kuris šiek tiek naudojo Python kaip skriptų kalbą. T.y. tik kažkokią menką žaidimo dalį sudarė Python. Pagrindas buvo C++.

Ne, ne – aš kalbu apie pilnai Python'inius žaidimus. Ir čia vienas iš jų.

19

„Unity Of Command“. Strateginis žaidimas, kurį galima nusipirkti Steam'e. Už 19 eurų. Tokia kaina pastato šį žaidimą į gana rimtą kategoriją. Ne AAA multimilijoninių biudžetų žaidimai, bet vis tiek ir ne paprasti žaidimukai už 5 eurus.

20

Patys kūrėjai teigia, kad žaidimas sukurtas su Python, naudojant Pygame ir Pycairo bibliotekas. Veikia ir po Linux. Taigi, jeigu Python plius Linux. Jeigu užeis noras balsuoti pinigine, tai galite nupirkti šitą žaidimą vien dėl to, kad kaip ir minėjau, Python ir Linux.

21

Dar vienas Pygame komercinis žaidimas. „7 Grand Steps“. Čia toks keistas strateginis šeimos kartų žaidimas. Pradedi turėdamas kažkokį veikėją. Susirandi vyrą ar žmoną. Tada atsiranda vaikai. Dėl drakoniškų cenzūros nuostatų daugiau pasakoti negaliu.

Ne, ne – juokauju. Tie ratai sukasi ir jeigu pagal vienokias ir kitokias taisykles nepaeini į priekį, tai nukrenti pas krokodilus. Taigi, tėvukus suvalgo krokodilai. Tada valdai vaikučius. Taip karta iš kartos ir žaidi.

22

Taigi. Šitas žaidimas kurtas su Python ir PyGame. Dar neišleistas. Bet yra demo versija ir galima nusipirkti beta versiją. Yra šių metų nepriklausomų žaidimų festivalio nominantas.

Žaidimas bus Steam'e. Kas reiškia, kad kaip nepriklausomų kūrėjų žaidimas, šis žaidimas yra – jau galima sakyti – sėkmingas.

Šiaip labai kieta užeiti į support'o skiltį ir žiūrėti kaip beta testuotojai pastin'a Python klaidų paklodes.

23

Tada antras didis galimas pasirinkimas yra PyGlet. Čia tokia pitoniška biblioteka. Kitaip nei PyGame, naudoja OpenGL. Dėl to yra žymiai galingesnė ir lankstesnė. Iš esmės gali su ja nukeliauti iki to pačio OpenGL lygmens ir tarkim, pasirašyti savo šeiderį ar dar ką nors.

Labai gerai išdirbtas darbas su paveiksliukas. Su taip vadinamais sprite'ais. Kadrinė animacija ir visas kitas gėris.

Dabar yra 1.1.4 versija. Yra kuriama 1.2 versija, kurioje jau yra Python 3 palaikymas.

24

Cocos 2d. Toks pusiau antras pusiau trečias pasirinkimas. Ji parašyta ant Pyglet. Tai yra, aukštesnis lygmuo virš Pyglet. Ir jau čia labai stipriai padeda rašyti pačia žaidimo mechaniką. Nes tiek Pygame, tiek Pyglet tau padeda generuoti vaizdą ir priimti įvesties informacija.

Cocos2d tuo tarpu, orientuojasi į mechaniką. Dėl to yra tokie gėriai kaip scenos medžio grafas. Animacija. Čia jau gali liepti. Pasuk šitą objektą X laipsnių per Y s.

Dar kas įdomu apie cocos-2d. Pirma buvo Python'as. Tai buvo ant tiek kieta architektūra, kad atsirado gausybė port'ų. Tiek C#, tiek C++, tiek JavaScript. O pats populiariausias yra Objektive-C skirtas iOS įrenginiams.

Ir šiuo metu, jeigu nori sukurti 2d žaidimą iphone'ui, tai vienas iš pagrindinių ir geriausių pasirinkimų yra cocos2d biblioteka.

Kuri užgimė kaip Python'e biblioteka ir dėl PyWeek egzistavimo, nes buvo įkvėpta PyWeek renginio.

25

Tai čia būtų pagrindinės bibliotekos. Kiti paminėtini yra šie.

Aišku, OpenGL Python bindingai. Tada yra Disney kompanijos monstras Panda3d. Yra Kivy. Jeigu įdomu kažkur internete mėtosi Zogg'o praeitų metų Lietuvos PyCon'o prezentacija. Tada yra Blender. Ir Blender žaidimų variklis. Nerekomenduoju.

Žinoma yra PyQt, PyGTK. Bet panašu, kad tiek Qt, tiek GTK suka ties į JavaScript. Nežinau kaip kaip GTK, bet Qt tai tikrai.

26

Pabaiga.

Taigi, dalyvaukite PyWeek. Į dabartinį nespėjote. Kitas vyks kažkada rudenį.

Panašu, kad dar liko laiko – reiškias galima dar pašnekėti nesąmonių.

Tai va, žaidimų kūrimas yra beveik kiečiausias dalykas pasaulyje.

Netikite? Įrodysiu.

Galbūt kas nors žinote tokią kompaniją kaip POV (http://pov.lt/)? Turbūt sutiksite, kad POV yra ant tiek kieta kompanija, kad jie vienaip ar kitaip prisidėjo prie kiekvieno Lietuvos Python programuotojo tapimo Python programuotoju. Aš žinau, kad jie prisidėjo prie mano tapimo Python programuotoju tuo, kad buvo į Lietuvą atvežę Europython konferenciją.

Tai va. PyCon LT 2013 proga galvojau apie Lietuvos Python įmones ir tuo pačiu pagalvojau apie POV. Ir supratau, kad aš nė velnio nežinau, ką jie veikia. Nors toje kompanijoje dirba ir mano draugai ir pažįstami, bet aš nežinau nei vieno jų projekto.

Tai, aišku, atsidarau pov el tė. Einu projektai. Skrolinu, skrolinu žemyn ir šlabūnkšt. POV'as pas save yra įsidėję žaidimuką. POV'as. Savo. Portfolio. Turi. Žaidimuką. Ant tiek žaidimai yra kietas dalykas, kad net POV'as ne gėda į savo portfolio įsidėti žaidimą.

[Padėkok ir pareikalauk klausimų]

2013 m. balandžio 1 d.

Ar čia cenzūra, ar tik procedūra (atsiprašau už tokį lėkštą pavadinimą)

Tęsiant apie žodžio laisvę. Nežinau ant kiek tai daug nuskambėjo visur kitur, bet čia kada buvo suimtas vienas blogų rašinėtojas [1]. Pasirodo jis buvo ne tik kad žinomas, bet ir labai senas blogeris. Bėda ta, kad aš apie tą blogą nieko nežinojau. Bėda todėl, kad paieškojęs web archyvuose (patį tinklaraštį jau uždarė), kažkiek biški radau tų jo kliedesių. Ir vaje, vaje – labai juokingas ir smagus tatai tinklaraštis. Jeigu norite sužinoti, kokio tai lygio kliedesiai, pažiūrėkite kitus to autoriaus šedevrus:

http://ateiviai.wordpress.com/

Žinoma, besijuokiant kartas nuo karto sąžinė biški pakužda, kad nelabai gražu juoktis iš turbūt nelabai su savo galva susitariančio žmogaus. Bet vis tiek juokinga...

Bet čia kalba ne apie moralę. Kalba turėtų eiti apie faktus. O iki šiol man žinoma tik tai, kad lunatikuojantis blogo rašytojas buvo suimtas už tai, kad rašė. Daugiau jokios kitos informacijos nepateikta. Iš to, ką teigia žiniasklaida [1], tegalima susidaryti tik tokį vaizdą. Nuo to aš ir atsispirsiu. Aišku, visą laiką gali paaiškėti, kad buvo realūs nusikaltimai. T.y. ne tik paprasto durno tinklaraščio durnų straipsnių rašymas. Tada būtų kita kalba. Dabar aš tokios informacijos nežinau. Taigi, telieka daryti išvadą, kad suėmė už rašymą.

Ir man šiek tiek baisu. Nes čia kvepia totalitarizmu [2]. Kažkas gali uždaryti žmogų, kuris rašo blogą. Aš pats rašau blogą. Ar mane irgi gali uždaryti? Gerai. Imkim sakinį „jie uždarė kantą“ (Tas „jie“ skamba, kaip sąmokslo teorijų kliedesiai – bet čia aš jį naudoju ne tuo kontekstu). Jeigu akcentą padėsi ties „uždarė kantą“, viskas bus gerai. Bet jeigu padėsi akcentą ties „jie uždarė“ – tada man tampa baisu. Nes kažkas turi teisę ir galią nuspręsti, kad kažkieno viešas parašinėjimas yra vertas belangės.

Tas faktas, kad uždarė negerą ir nemėgstamą žmogų, automatiškai nesuteikia legitumo priežastims dėl kurių uždarė tą žmogų. O priežastys, vėlgi, yra nesąmonių rašymas internetinėje erdvėje. Tokios galios egzistavimas yra šiek tiek baisus. Kodėl? Todėl, kad mūsų valstybėje institucijų galia egzistuoja pati savaime. Vienu ar kitu momentu (keičiantis kadrams) prie tos galios prisiliečia tai vieni tai kiti žmonės. Dėl to tos galios (ypač laisvės apribojimo galios) turi būti kiek galima mažesnės. Nes visada reikia daryti prielaidą, kad anksčiau ar vėliau prie tų galių prieis arba niekšas-despotas, arba visiškai nekompetetingas durnius.

Pavyzdys. Tarkim, paimkime praeitos vyriausybės ūkio ministro galias. Kai ministras buvo Žylius, tai tarsi ir norėtųsi, kad jis turėtų daugiau galių ir daugiau veiksmų laisvės keisti situaciją. Ir tarsi norisi tas galias jam suteikti. Esminis dalykas, kad galias suteiki ne Žyliui, o ūkio ministrui. Ir tada į areną įžengia Vėsaitė...

Arba. Darom prielaidą, kad kai Tomaševskis siūlė prievarta mokyti mokykloje biblijos, tai jis tą darė ne reklaminiais sumetimais, o iš tikro manydamas, kad biblijos mokslo svarba prilygsta matematikai. Dabar įsivaizduokite, kad toks personažas įgautų tą galią nusprendinėti, ką suimti už „...įžeidimo, kurstymo prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę...“ (Citata iš delfi straipsnio apie kanto suėmimo priežastis). Tada jeigu facebook'e parašėte, koks geras filmas yra „Life Of Brain“ [3] – jums gresia laisvės suvaržymas.

Totalitarizmas neateina taip, kad antradienį būna pilna žodžio laisvė, o jau trečiadienį jėgos struktūros iš visų kampų ištraukinėja visokius valdžios ir negerovių kritikus ir uždarinėja juos kalėjimą. Ne. Pirma derva yra paruošiama lyg ir pusiau teisingai uždarinėjant visokius lunatikus. Taip sukuriami precendentai ir procedūros. Bei užliūliuojamas visuomenės budrumas. Tada žingsnis po žingsnio prieinama prie situacijų, kai yra užtildomas koks nors negerovių kritikas, nes jis pavyzdžiui kaip nors stipriai įžeidė kokios nors grupės jausmus, kritikuodamas kokio nors mero (kurio pavardė tariamai rimuojasi su žodžiu „apuokas“) tariamai bloginamą visuomeninio transporto sistemą kokiam nors tariamame mieste.

Cenzūra yra pavojinga skrynia. Iš jos paleistos galios yra labai pavojingos ir sunkiai kontroliuojamos. Jeigu jau pradedi eiti tildymo keliu, tai tik laiko klausimas, kol kas nors užtildys tave. Ypač dabartiniame vakarų pasaulyje, kur įsižeisti tapo labai madinga [4]. Ir taip – mes esame vakarų pasaulio dalis ir šitas perdėto jautrumo mintims virusas pasiekė ir mus. To pasiekimo įrodymą aš laikau tą įvykį, kai ŽLEK (Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija) nusprendė, kad vienas Lietuvos juodojo humoro humoristas pažeidė kažkokias taisykles, savo facebook anketoje vartodamas šūdus ir žinomų asmenų asmenvardžius viename sakinyje [5]. Gerai, kad šitie ŽLEK realiai beveik neturi jokių galių realiai bausti. Bet epidemija jau parėjus ir pas mus. Todėl kuo toliau tuo daugiau išgirsime šito marmalo, kad reikia išjungti, uždaryti, izoliuoti. Nes kenkia, įžeidžia, nesuderinama su etika.

Pabaigai. Pabaigai požiūris kitu kampu. Visą laiką rašant man kirba mintis, kad galbūt aš klystu. Galbūt aš per gerai gyvenu. Galbūt dėl to aš išlepęs. Galbūt aš pernelyg atitrūkęs nuo realybės. Galbūt dėl to mane apsėdo šitos hipių mintys. Galbūt dėl to aš nesuprantu, kad mūsų teisėsaugos darbas ir tokių lunatikų (kantas) uždarinėjimas yra vienintelis dalykas, skiriantis dabartinį mane nuo manęs su ritualiniu peiliu tarp šonkaulių, siaubo ir baimės išpūstomis akimis žiūrinčio į kokį nevisprotį, kuris rėkia man į veidą, kad aš ateivis ir kad išduočiau, kur mūsų bazė.

[1] http://www.delfi.lt/news/daily/crime/internetinio-puslapio-administratoriui-kaltinimai-neapykantos-kurstymu.d?id=61010967
[2] http://puslapiai.popo.lt/2013/03/uz-ka-suimtas-kantas/
[3] http://www.imdb.com/title/tt0079470/
[4] http://www.youtube.com/watch?v=gciegyiLYtY
[5] http://verslas.delfi.lt/media/komisija-aramanauskas-etikos-kodeksa-pazeide-triskart-aracas-ir-auzkalnis-po-karta.d?id=60703011