Nemėgstu mėgstančių

Čia kada buvo toks renginys. Blogaut [BLO] jisai vadinosi. Kaip suprantu, gana nykus jisai buvo. Susirinko keli tuzinai patys save apsiskelbusių elitinių Lietuvos blogosferos faunos dalyvių ir gyrė vieni kitus visą ilgą vasaros dieną. Čia aš taip sakau vien dėl to, kad manęs ten niekas nekvietė ir net nežino, kad aš toks egzistuoju. Ir nepaisant mano pagiežos, ten turbūt buvo gana įdomus ir smagus renginys. Bet už renginį daug įdomesnė buvo renginio atomazga.

Viskas, kas vyko garsiajame „Vieno telefono virtimu dvejais“ škandale, buvo apgailėtina (Ir aš turiu omenyje viskas). Bet man vis tiek viskas pasirodė labai įdomu. Ir ganėtinai pavėlavęs aš irgi (kaip ir visi) nutariau išreikšti savo niekam nereikalingą nuomonę.

O viskas buvo taip.

Vienas iš blogout rėmėjų – Lietuvos telekomunikacijų bendrovė „Bitė“ suorganizavo konkursą. Konkurso esmę galima nusakyti taip: reikėjo parašyti blogo įrašą, kuriame būtų reklama, reklamuojanti juos. Ta prasme, konkurso organizatorius – „Omnitel“. Visi konkurso dalyviai turėjo dalyvauti lenktynėse. Lenktynių esmė buvo surinkti kuo galima daugiau „Facebook“, „Twitter“ ir „G+“ pamėgimų (kuriuos valstybinė lietuvių kalbos komisija rekomenduoja vadinti laikais). Žodžiu, kas daugiau surinks ten tų skaičiukų, tas galės laimėti telefoną. Ar tai dovanų čekį, leidžiantį nusipirkti telefoną konkurso organizatorių „Teo“ telefonų salone.

Ir prasidėjo didingos lenktynės. Kaip ir visose didingose lenktynėse galiausiai išryškėjo du favoritai. Kažkoks žymus blogeris Atlajus [ATL] (apie kurį aš išgirdau pirmą kartą) ir kažkoks negarsus blogeris, ir dar negarsesnis SEO ekspertas Insider [INS]. Vyko negailestinga kova. Atlajus rinko balsus, nes visi (Nu ne visi, bet keli tai tikrai) Lietuvos blogosferos grandai ragino balsuoti už jį [ROK]. O visi pasekėjai ir balsavo, nes Lietuva, kaip sakoma, pasiilgo stiprios rankos... Kažkaip važiuoju į lankas... Reikia grįžti prie istorijos. Žodžiu už Atlajų visi balsavo, nes juos taip ragino. Už insaider'į, kas balsavo, tai niekas nežino. Žmonės kalba, kad anas pasinaudojo juodosiomis SEO technologijomis, bet sunku tuos žmones supaisyti. Kaip ten bebūtų konkurso pabaigoje daugiausiai pamėgimų turėjo Lietuvos SEO vidutiniokas Insaider'is.

Ir tada prasidėjo. Visi baisiausiai supyko ant to Insider'io [COM]. Vieni grasino teismai [COM]. Kiti šiaip koliojosi [ROK]. Treti pasileido į kažkokias filosofines klejones [SKI]. Aišku, atsirado ir nemaža dalis velnio advokatų (Amerikoniško posakio „devil advocade“ tiesioginis vertimas, kuris visiškai debiliškas ir neįsipaišo į lietuviško sakinio sandarą), kurie pradėjo ginčytis, kad viskas čia švaru ir nepriekaištinga. Viskas pagal konkurso sąlygas. Ir kažkodėl geriausiai viską susumavo Zeppelinus [ZEP]. Kad ir kaip keista bebūtų. Nes tai paskutinis žmogus Lietuvos blogosferoje, iš kurio tikėčiausi objektyvumo. Nu nepaskutinis. Paskutinis turbūt Insaider...

Tai va, reziumė tokia, kad konkurso organizatorius „Eurocom“ visą šią košę makalošę nusprendė išspręsti taip. Jie paėmė ir paskyrė du telefonus už tą vieną su biškiu štukelę ir viskas buvo daugmaž baigta.

Nu va. Baigiau su istorijos atpasakojimu – dabar pradėsiu savo samprotavimus.

Pradėkime nuo Insaider'io pusės. Nes ji nuobodi ir viskas aišku. Kaip ir kiekvienas doras programuotojas, aš nekenčiu (ne nekenčiu nekenčiu, bet tiesiog šiek tiek niekinu jų veiklą ir metodus) SEO ekspertų. Ir kitokio plauko marketingistų [BIL] tuo pačiu. Jis žaidė nešvariai ir nėra čia ko svarstyti apie nekaltumo prezumpcijas ir panašiai. Prisipirko tų pamėgimų. Ar panaudojo anksčiau nusipirktus. Nesvarbu. Britku ir tiek.

Lieka kita pusė. Atlajaus pusė. Aš nusprendžiau, kad pats Atlajus nė velnio neatstovauja savo pusei. Atlajaus pusei atstovauja Commonsense ir kiti. Šitoje pusėje mes pagaliau matome, mane labai džiuginančias sveiko proto, principingumo ir garbingumo apraiškas. Tikrai džiugu, kad cinizmo kupiname pasaulyje yra dar tokių šviesulių.

Juokauju. Šita pusė taip pat yra blogoji pusė tik visiškai kitu rakursu jos tas blogumas pasireiškia. Visų pirma reiktų pasakyti, kad aš neturiu nieko prieš commonsense'us. Čia aš jų pavadinimą daugiau naudoju kaip simbolį, o ne tiesiogiai atakuoju juos.

Bet kokiu atveju pradėkime. Prisiminkite, kokios to „Cgates“ organizuoto konkurso laimėtojo nustatymo taisyklės? Surinkti kuo daugiau pamėgimų socialiniuose tinkluose. Cha!.. Cha!.. Cha!.. Socialiniai tinklai ir pamėgimai. „Facebook“ ir laikai. Cha!.. Cha!.. Cha!.. Bet kas – dar kartą kartoju – bet kas, kas žiūri į laikus rimtai, tas pralošinėja šitą žaidimą, vadinamą gyvenimu. Ir nėra jokių čia išimčių. Tu tiesiog pralošinėji. Niekas dar neprarasta. Tereikia susikaupti. Atsiprašyti visų pirmą savęs, pripažinti savo klaidą ir stengtis pasitaisyti.

Jeigu rimtai žiūrai į laikus. Jeigu džiūgauji gavęs laikus. Jeigu dalyvauji laikų konkurse. Jeigu ragini kitus laikinti konkurso dalyvius. Jeigu grasini teismais dėl neteisėtų laikų (kad ir kaip tragiškai skambėtų toks žodžių junginys), tai tau reikia, kad kas nors pribėgtų, apipiltų kibiru ledinio vandens ir tėkštų antausį atbula ranka. Tik tada yra vilties, kad atsipeikėsi. Nes rimtai žiūrėti į „Facebook“ pamėgimus ir dėl jų buvimo ar nebuvimo pergyventi tegalima tik 12-metėms paauglėms, kurios pagal „Facebook“ registracijos sąlygas neturi teisės ten būti. 12-čiai paaugliai nesiskaito, nes jie vietoje „Facebook“ užsiėmę anatomijos pamokomis [POR]. Ir jeigu jūs taip elgiatės, tai jūs parodote, kad jūs esate 12-metės paauglės ir jūs taip pat pagal snukiaknygės sąlygas neturi teisės ten būti.

Tas pats ir dalyvavimo (tiesioginio ar netiesioginio (kai ragini kitus balsuoti)) marketinginėse laikų lenktynėse. Tai purvinas ir šūdinas žaidimas. Jeigu jau pradėjai – nesistebėk, kad visas išsišūdinai. Vienintelis būdas laimėti yra nežaisti. Čia tas pats, kas pradėti leisti heroiną ir stebėtis, kad po kiek laiko dažniau nei paprastai viduriuoji, vemi ir vagi magnetolas. Nu gal ir ne tas pats... Bet vis tiek negalima dalyvauti nei laikų žaidimuose, nei leistis heroino. Nors dėl heroino tai nesu tikras.

Toliau. Kodėl Atlajus aplamai turėjo vilčių laimėti? Nes didieji visus ragino balsuoti už jį. Pamėgimų pirkimas yra blogai, o raginimas ir spaudimas balsuoti tai jau ne? Kodėl visi (Čia žodžio „visi“ apibrėžimas yra labai siauras) ragino balsuoti už tą Atlajų? Nes tasai Atlajus yra mokytojas ir anot ragintojų neturtingas. Ir anot ragintojų nusipelnė to prabangaus telefono.

Va čia ir prieiname tą vietą, kuri man labiausiai nepatinka. Iš pirmo žvilgsnio visa tai atrodo, kaip labai gražus ir galantiškas gestas. Padovanoti vargšui mokytojui  ypač gerą telefoną. Iš antro žvilgsnio man tai pošlykštis gestas.

Kažkas mat nusprendė, kad „vargšas“ mokytojas nusipelnė telefono. Ir kadangi jie tokie geri – jie jį jam padovanos. Nes jie taip nusprendė. Nes jis nusipelnė. Jie padovanos. Jie sušelps. Nes jie nusprendė. Jie didingi ir jie nusprendė, kad jie ragins. Ir jie nusprendė, kad jis labiausiai jo vertas. Ir jie jam padarys paslaugą ir sušelps telefoną, kurio jis nusipelnė, bet kadangi toks vargšas ir tas telefonas ne jo kišenei, tai didingieji padarys paslaugą ir padovanos jį anam.

Tfuu! Ir paskui pasirodo, kad žemė sukasi savaime ir viskas neįvyksta būtent taip, kaip jei nusprendė. Ir tada baisiausiai supyksta ir pradeda isterikuoti ir grasinti teismais. Kaip mažas vaikas krenta prekybos centre ant žemės ir pradeda klykti, nes jo mama nenupirko anam saldainės.

Aš neturiu nieko prieš Atlajų. Aš nieko apie jį nežinau. Aš nežinau, ar jis turtingas, ar ne? Aš nežinau, ar jis geras mokytojas, ar ne. Aš težinau, kad jis geras blogeris. Tik tiek. Bet aš žinau, kad Lietuvoje yra daug gerų mokytojų. Ir aš žinau, kad dauguma iš jų yra neturtingi. Aš žinau, kad dauguma iš jų nusipelnė turėti geresnes finansines sąlygas. Man gėda, kad aš gaunu žymiai didesnę algą nei jie. Nors mano duodama nauda pasauliui yra niekinė, palyginus su jais. Ir ką aš darau dėl to? Nieko. Nes aš ciniškas degeneratas.

Bet ką aš žinau, tai žinau. Mūsų švietimo nešėjai – mokytojai liks neįvertinti ir problema neišsispręs vienam geram mokytojui padovanojus vieną gerą telefoną. Tiesa, sąžinė bus nuraminta. Čia panašiai, kaip tose išsipildymo akcijose. Yra problema – vaikų namai prigrūsti nelaimingų vaikų. Išsiuntei SMS'ą už penkis litus. Nu va, problemos kaip ir nėra.

Tai tiek. Palaikinkit mane... Juokauju. Geriau jau komentarą parašykite. Nebūtinai pas mane. Nebūtinai prie šito blogo įrašo. Bet kitą kartą, kai užsimanysite spausti tuos debiliškus mygtukus, geriau pagalvokite, ar išsakyti mintis ar kontraargumentus nebūtų žmogiškesnis dalykas, nei kažkokio skaičiuko padidinimas kokioje nors duombazėje.


[BLO] http://www.blogout.lt/
[ATL] http://www.altajus.net/
[INS] http://insaider.lt/
[ROK] http://rokiskis.popo.lt/2012/07/16/blogout-2012/
[COM] http://www.commonsense.lt/2012/07/24/interneto-sukciu-krusimo-diena/
[SKI] http://www.skirmantas-tumelis.lt/2012/07/25/gerasis-seo-pries-blogaji-seo/
[ZEP] http://www.skirmantas-tumelis.lt/2012/07/25/gerasis-seo-pries-blogaji-seo/
[BIL] http://www.youtube.com/watch?v=gDW_Hj2K0wo
[POR] http://www.15min.lt/naujiena/pinigai/itkodas/atostogas-prie-kompiuterio-leidziantys-vaikai-dazniausiai-iesko-pornografijos-51-233393