Čia kada neseniai žiūrėjau Vice mini dokumentiką apie 99 procento protestus [1]. Dar čia visokios naujienos apie davosus [2] ir kažkaip kelis kartus šią savaitę pagavau save nei iš šio, nei iš to galvojant apie ekonomiką.
Net perskaičiau savo kažkada seniai, seniai parašytą veikalą „Mano ekonomikos žinios“[3]. Kažkaip visai ir visai neblogai aš tada parašiau. Dabar taip nebesugebėčiau. Tada pasaulio suvokimas buvo paprastesnis ir panašu, kad geresnis.
Nes dabar jeigu pamėginčiau kažką rašyti apie ekonomiką, tai viskas baigtųsi kokiomis nors tragiškomis sapalionėmis apie iliuminati ir annunaki. Ir dar gale padėčiau klaustuką su daugtaškiu, kad atsiet aš čia be galo mistiškas ir neaišku, ar aš čia rimtai, ar nerimtai.
Nors kita vertus, vis dėl to pamėginsiu pasapalioti.
Taigi. Annunakiai yra pavergę žmonių rasę. Jiems mes reikalingi, kad kastume auksą. Auksas reikalingas tam, kad anie apsisaugotų nuo radioaktyvumo, esančio kosmose. Kaip žinia infliacija ir dabartinis ekonomikos nuosmukis sukėlė aukso kainų kilimą. Aukso kainos pakilo iki nematytų aukštumų ir dauguma annunakių, ypač tų kurie skaudžiai pralošė investuodami į Facebook, jau nesugeba įpirkti iki krizinio kiekio aukso. Taigi, šiemet net 60% annunakių šeimų negalėjo sau leisti įprastinių atostogų nematomoje mėnulio pusėje ir teigė, kad vasarojo savo urvuose. Nepatenkinti esama padėtimi annunakiai rengė gausius protestus, bet kadangi protestai vyko urvuose, tai žiniasklaida nenušvietė šitų įvykių...
Gerai, panašu, kad iki šio paragrafo būsiu atsikratęs visų skaitytojų, kuriems svarbus jų pačių laikas. Tai dabar galima iš tikro pasakyti visą teisibę (Ooo! Valio! Aš ir pavėluotai internetų bajerius mėtau!).
Man šiuo metu įdomus turto ir nuosavybės klausimas. Kaip Skirmantas čia kada rašinėjo [4], tai įstatymiškai intelektualinė nuosavybė labai slidus reikalas. Bet argi kita (neintelektualinė nuosavybė) yra ne tapačiai slidu?
Pavyzdžiui, aš. Ką aš turiu? Nekilnojamo turto neturiu. Mašinos neturiu. Hmmm... Turiu trupinėlį santaupų, keliasdešimt knygų ir drabužių... Šmutkės – naudingas dalykas. Knygos postakalipsės metu tebus naudingos deginant vieniems pietums išsikepti. Kas lieka? Santaupos. Kas yra santaupos? Hmmm... Kažkokie skaičiukai, kažkokiam banke. Visas mano turtas yra skaičiukai banke. Užsienio valstybėje esančios komercinės įmonės valdomame banke. Valstybės, kuri tiek karine galia, tiek politiniu svoriu, tiek didžiąja dauguma kitų aspektų stovi tvirčiau už maniškę. Dargi, įmonė yra komercinė, tai ji siekia maksimizuoti pelną, o ne kažkuo tai altruistiškai pasitarnauti man. Ką?! Dėjau! Ryt iš ryto einu atsiimti visų santaupų ir grūdu į kojinę. Ant tiek daug pinigų, kad užteks vienos kojinės ir dar liks vietos džiovintiems obuoliams ant žiemos, kad turėtau.
Žinoma, aš taip nedarysiu. Visų pirma, dėl to, kad esu tinginys. Visų antra, dėl to, kad vos vos pasitikiu dabartine vakarų civilizacijos ekonomine sistema. Čia ir prieiname svarbiausią aspektą. Pasitikėjimas. Turtas yra pasitikėjimas. Aš turiu pinigų, nes kiti pripažįsta tą faktą, kad aš turiu pinigų. Vos tik kiti pradės tą neigti – aš būsiu ubagas.
Pagalvokite. Visi jūsų daiktai (Pvz.: automobilis, namas ir t.t.) yra jūsų vien dėl to, kad didžioji dauguma aplinkinių pripažįsta, kad jūs turite teisę tais savo daiktais naudotis. Vos tik jie nustos pasitikėti tavimi – tu ubagas.
Paimkite hipotetinę situaciją. Tarkim plaukiate kruizu. Jis pradėjo skęsti. Visi išsigelbėjote. Visi 36 plaukę žmonės. Sala, kurioje išsilaipinote yra kvadrato formos: 6m^2 ant 6m^2. Taigi, visi susitariate, kad kiekvienam priklauso vienas 1m^2 salos ir tai to asmens nuosavybė. Staiga paaiškėja, kad yra tik trys plotai, kur auga vienintelis salos maisto šaltinis - razinkų krūmai. Pagalvokite, kaip ilgai po pirminio pasidalinimo buvęs turtinis pasiskirstymas išsilaikys? Ir kiek laiko užims iki tol, kol gausite snukin, jeigu netyčia taip išėjo, kad jums priklauso plotas su razinkų krūmais?
Čia komunistinė hipotetinė situacija. Paimkite kitą – labiau kapitalistinę – hipotetinę situaciją. Pradžia tokia pati, tik vietoje 36 m^2 yra 36 km^2 ir kiekviename plotelyje auga kažkiek razinkų lysvių. Pas vienus daugiau, pas kitus mažiau. Ir visi pradeda kultivuoti razinkų auginimą. Per tris metus vieni stengėsi daugiau – kiti mažiau, bet situacija tokia, kad tik trys iš visų salos gyventojų turi daugiau nei 300 lysvių razinkų. Ir nebūtinai tie, kuriems pradžioje išpuolė plotai su gausiausiai razinkų klodais – dabartinė situacija daugiau priklauso nuo įdėto darbo, o ne nuo pradinių sąlygų. Tačiau staiga užpuola razinkų maras. Maras labai matematiškas, jis kiekviena plote sunaikina iki 300 lysvių. Kiek ilgai tie trys darbštuoliai džiaugsis savo nuosavybės teisėmis?
Nuosavybė yra pasitikėjimo ir tarpusavio susitarimo reikalas. Ir pasitikėjimas veikia, kol situacija daugmaž nekaringa. Tas pats lyg ir turėtų būti su intelektualine nuosavybe. Intelektualinių kūrinių turtingumą ir įplaukas turėtų užtikrinti kitų žmonių pasitikėjimas, o ne visokios organizacijos, kurių vadovas lyg ir užsiiminėjo narkotinių medžiagų prekyba [5].
Nesupraskite manęs klaidingai, aš nesu prieš narkotikus ar jų legalizavimą. Bet kažkaip, įtariu, kad įtariu, jog tie įtarimai nesusiję su LSD ar marihuana. Kažkaip nepanašu, kad prisirijęs LSD galėtum sugalvoti [6]: „o interdimenciniai elfai-ufikai mano vizijose-kelionėse išmokė mane, kad visi esame vienas ir tas pats, kad mintys tai tik visąlaik amžinai sklindančios bangos, kurios kartas nuo karto suvirpina fizinį žmogiškąjį kūną, kurį mes klaidingai vadiname 'aš'. Hmmmm. Aš manau, kad reikia uždaryti į nepilnamečių koloniją 13-metę Bronytę, nes ji nesumokėjus parsisiuntė tris damos Gagos dainas“. Kažkaip nesiriša... Tai kaži kas? Kokainas? Heroinas?
Bet kokiu atveju, kūrėjo ir vartotojo santykis turėtų būti grindžiamas tarpusavio pasitikėjimu. Aš vis galvojau, ar tas gali veikti? Ir panašu, kad neseniai pats sau pateikiau atsakymą. Aš pats su didžiuliu entuziazmu sudalyvavau vienos žaidimų kompanijos lėšų būsimam kompiuteriniam žaidimui rinkime [7]. Aš iš esmės prieš laiką, nusipirkau kompiuterinį žaidimą, nors neturiu žalio supratimo, apie ką jis bus. Žinau tik kad RPG ir lyg ir fantazy tipo (Nors nenustebčiau jeigu ir pavyzdžiui steampunk). Aš paėmiau ir daviau pinigus tiems kūrėjams ir hipotetine prasme pasakiau: „Imkite mano pinigus ir sukurkite ką nors kieto“. Kodėl? Nes aš jais pasitikiu. Nes „Obsidian Entertainment“ [8] yra olimpo viršūnėje, jeigu kalba eina apie kompiuterinių žaidimų kūrėjus.
Kas, vėlgi, yra labai svarbu. Nes anksčiau Kickstarter [9] ir panašiais naudojosi tik lyg ir mažos ir nežinomos studijėlės ar jau praeityje geriausius laikus apturėję žaidimų kūrėjai. O čia tuo tarpu dalyvauja pirmarūšė kompanija. Kompanija, kuriai užsitikrinti bet kokio leidėjo paramą būtų vieni juokai. Bet ne – jie nutarė nekurti žaidimo masėms, o kurti žaidimą pagal senovinį kurpalių. O mes (remiantieji) nutarėme pasirūpinti, kad jiems nepritingtų tam lėšų.
Taigi, jeigu dabartinis finansinis modelis ateityje išsilaikys (kuo aš nepagrįstai abejoju, bet apie tai kitą kartą). T.y. iš vis išliks turto ir nuosavybės sąvokos. Tai panašu, kad tokio tipo kūrybos finansavimas tik dar labiau populiarės ir vešės. Ar bent jau aš taip viliuosi... Nes man atrodo, kad čia labai geras modelis.
[1] http://www.vice.com/vice-news/israel-radical-left-part-1
[2] http://rokiskis.popo.lt/2012/09/13/andrius-kubilius-vaziuoja-i-davos-konferencija/
[3] http://petraszd.blogspot.com/2009/02/mano-ekonomikos-zinios.html
[4] http://www.skirmantas-tumelis.lt/2012/08/23/autoriai-siu-laiku-baudziauninkai/
[5] http://www.balsas.lt/naujiena/619946/piratu-gaudytojui-narkotiku-prekeivio-deme
[6] http://www.youtube.com/watch?v=7D0BeLz5blM
[7] http://www.kickstarter.com/projects/obsidian/project-eternity
[8] http://www.obsidianent.com/
[9] http://www.kickstarter.com/
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą