Norėjau šitą įvykį pakomentuoti tada, kai jis įvyko (Dabar 2013-09-09; Aprašytas žiniasklaidoje buvo 2013-09-03). Bet buvau truputį užsiėmęs [1], o ir dar krepšinį vakarais rodo – nėr kada nesąmonių rašyt.
Kalbant apie krepšinį. Tas įvykis šiek tiek susijęs su krepšiniu. Tiksliau su krepšininku. K.Lavrinovičius ėmė ir nupiešė svastiką [2]. Ir to įvykio aprašymas spaudoje ir netgi visokių institucijų įtraukimu [3][4]. Man tokio menkniekio net ir paminėjimas spaudoje atrodė betikslis. Jau nekalbant apie bandymą įvelti į tai policiją. Kita vertus, šitas įvykis man pailiustruoja, kodėl aš esu prieš visuotinį visų sekimą.
Žmonės dar nėra pasiruošę žinoti apie kitus žmones viską, ką anie daro. Nes visi iš karto pradeda teisti, net ne tai, kad neįsigilinę į detales, bet kad pamiršę tiek visas detales, tiek visą kontekstą. Pagriebia vieną sakinių iš paragrafo ir pradeda reikalauti, ką nors prikalti ant kryžiaus už nusikaltimą, kurį patys susigalvoja.
Panagrinėkime, kas buvo. Krepšininkas nuobodžiaudamas ir durniuodamas nupiešė svastiką ant sportinio krepšio esančio Nike logotipo. Bet kontekstas yra pamirštamas ir paliekama tiesiog: „Krepšininkas nupiešė svastiką“. Kas techniškai yra tiesa (dar techniškai ta svastika nėra nacių svastika, nes galai ne į tą pusę užsilankstę).
Paprastumo dėlei net nesvarstykime, ar svastika dėl gilaus istorinio palikimo (pirmi panaudojimai atrandama dar 10000 m. prieš mūsų erą [5]) yra neigiamas simbolis vien dėl to, kad jį naudojo ir naciai. Darykime prielaidą, kad tiek bet kokia svastika yra neigiamas simbolis. Čia panašiai kaip, kad Hitlerio ūsų forma nors nėra uždrausta, bet kažkaip niekas dabar neaugina Čarlio Čaplino tipo ūsų.
Jeigu krepšininkas būtų svastiką nupiešęs, tarkim, žydų kapinėse, tai jo - tada tai būtų reikšmingesnis įvykis. Ir tada toks poelgis nusipelnytų tiek žiniasklaidos, tiek įvairių institucijų dėmesio.
Dabar gi situacija ir kontekstas visiškai kitokie. Panagrinėkime ir pabandykime įsivaizduoti, kokia buvo situacija. Žmogus ilgai nuobodžiavo oro uoste. Šiais technologijų kupinais laikas, kai „neturėti ką veikti“ tampa svetima ir sunkiai suvokiama koncepcija (Pavyzdžiui, gali išsiimti mobilų ir pražaisti kokį durną žaidimuką N valandų. Gali ir knygas skaityti. Bet ką čia apsimetinėti – tikriausiai žaisi žaidimuką). Dėl to gali būti sunku įsivaizduoti, ką reiškia nuobodžiauti. Ir kokia nuotaika ir savijauta užpuola nuobodžiaujant. O ji užpuola tokia, kad pradžioje pradedi šnekėtis nesąmones. Jeigu yra su kuo šnekėtis, kas be ko. Jeigu nėra – tada reikia peršokti į sekantį punktą. Sekantis punktas yra pradėti daryti nesąmones.
Viena iš galimų nesąmonių darymų yra nesąmonių paišymas ant svetimų ar savų daiktų. Taigi, iki čia situacija visiškai suprantama ir pažįstama. Toliau. Kas toliau? Toliau krepšininkas nusprendė išpaišyti sportinį krepšį. Krepšys tamsus ir ant jo yra baltas Nike ženkliukas. Jeigu jums reiktų išpaišyti tokią kuprinę ir jūs turėtumėt tamsų tušinuką, tai kurioje vietoje jūs pieštumėt? Taip – ant balto ženkliuko. Kita užduotis: jums reikia sugalvoti, ką galima nupiešti ant to ženkliuko. Noriu priminti, kad ženkliukas yra mažas ir paprastai būna išgaubtos formas – dėl to sunku tiksliai piešti. Ką nupieštumėt?
Aš į tokį klausimą tesugalvočiau tik du atsakymus: „bybį“ ir „svastiką“. Ar tas reiškia, kad esu žydų nekentėjas? Antisemitas? Ir piešdamas ne varpą, o svastiką atlikau tautinę neapykantą skatinantį veiksmą? Ne (Bent jau aš taip manau, kad ne). Tai kodėl tada, K.Lavrinovičius buvo privestas teisintis ir atsiprašinėti už savo privačius juokelius (gi peišinėlis nebuvo piešiamas spaudos konferencijos metu), kuriais akivaizdu, nebuvo siekiama nieko įžeisti. Ir kuris (tas juokelis) tikrai nebuvo antisemitinis. Ar pats juokelis juokingas? Koks skirtumas.
Iš esmės dabar visuomenės dalis, kurią mes apibrėžiame kaip „įžymybės“, gali pabūti kaip pseudo-modelis, ką reiškia gyventi visuotinio absoliutaus sekimo laikas (kurie panašu, kad ateina, o gal jau ir atėjo). Kai netinkami faktai netinkamu laiku yra ištraukiami tiek iš archyvų, tiek iš konteksto siekiant sumenkinti vieną ar kitą žmogų. Dabar taikiniai yra tos įžymybės (ta prasme į šitą aibę įeina visi – tiek sprotininkai, tiek politikai, tiek žmonės, kurių profesiją tėra tik įžymybė). Ateityje galime patapti mes visi.
Įsivaizduokite. Rytoj iš ryto nueinate į darbą. O ten jau jūsų kabinete laukia jūsų viršininkas. Trenkia jums ant stalo jūsų aštuntos klasės biologijos sąsiuvinį. Atverčia penktą puslapį. O ten šalia amebos apibrėžimo užrašo yra nupiešta svastika. Nenacinė svastika (į kitą pusę užsilanksčius). Beda viršininkas pirštu ir klausia: „Kas čia? Iki pietų laukiu raštiško pasiteisinimo.“ ir išeina.
Tada pietūs. Pietaujate su kolega, su kuriuo visada pietaujate. Tik kažko jis šiandien labai nekalbus. Bandote užvesti pokalbį apie krepšinį. Nesiriša. Bandote apie politiką. Bandote apie orą. Bandote apie mergas, galų gale. Nesiriša. Po vienos iš daugelio nejaukių pauzių kolega atsidūsta ir klausia: „Petrai, kodėl tu nekenti žydų? Ką jie tau blogo padarė?“
Ir dabar jūs turite prieš geriausią savo darbo draugą (nebūtinai geriausią draugą aplamai) teisintis. Prieš tą patį, kuris nuolat pasakoje nejuokingus, šimtą kart girdėtus ir nuzulintus anekdotus apie žydus. Teisintis, kad nesate anei joks antisemitas, anei, kad turit bent kažkokį neigiamą nusistatymą prieš žydų tautybės žmones.
Ir dėl to aš esu prieš visuotinį visų žmonių sekimą.
[1] http://pyweek.org/e/petraszd-pw-17/
[2] http://www.lrytas.lt/eurobasket2013/aplink-kamuoli/svastika-nupieses-k-lavrinovicius-atsipraso-papildyta.htm
[3] http://www.ve.lt/naujienos/eurobasket-2013/europos-vyru-krepsinio-cempionatas/ksistofas-lavrinovicius-sulauke-griezto-lkf-ispejimo-1047630/
[4] http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/policija-ksistofas-lavrinovicius-piese-ne-svastika-56-365941
[5] http://en.wikipedia.org/wiki/Swastika#Archaeological_record
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą