2012 m. balandžio 23 d.

Okupacija tritaškiais


Prisipažinsiu. Vietoje to, kad skaityčiau, ką nors man naudingo, paprastai skaitau įvairias nesąmones internete. Pavyzdžiui – Lietuvos ir pasaulio naujienas. (Beje, „pasaulis“ rašosi iš didžiosios ar iš mažosios?). Taip kartais prisiskaitau visokių man tarsi nerūpimų ir manęs neįtakojančių dalykų. Pavyzdžiui, apie krepšinį:

http://www.15min.lt/naujiena/ziniosgyvai/komentarai/rimvydas-valatka-krepsinis-musu-ar-jau-rusu-500-212454

Dar aš kartais pasineriu į interneto puslapių keliones. Kai pradedi nuo kažko paprasto. Tada spaudi vieną nuorodą. Tada kitą. Tada n-ąją nuorodą. Po kiek laiko vis tiek atsiduri Youtube'ėje. Ir kelionė patampa dar keistesne. Galiausiai atsiduri kokių nors ramią ir paprastą galvą išlaikyti nepadedančių minčių kloduose. Kaip, pavyzdžiui šitas video:

http://www.youtube.com/watch?v=2yIaOAsbSSQ

Tada pradedi galvoti: o ką simbolizuoja krepšinis kaip žaidimas? Kur dešimt didelių, tvirtų, aukštų, muskulingų vyrų bando įsviesti kamuolį į apvalią cilindro formos tūbą. Ir tuo pačiu, kodėl visi teigia, kad krepšinis turėjo didžiulę įtaką Lietuvos nepriklausomybės atgavimui? Kodėl latviai tada irgi tapo nepriklausomi? Kodėl estai?

Aš, aišku, tų laikų neatsimenu. Nes iš pat pradžių nevisai buvau gyvas, o po to buvau ką tik gyvu patapęs. Bet vis tiek man kažkaip įtartina, kad tas žaidimas turėjo tokią didelę svarbą. Ar mes taip pat teigtume, kad sportas buvo raktas į nepriklausomybę, jeigu vietoje krepšininkų SSRS pirmas vietas būtų ėmę, tarkim, vyrų ritminės gimnastikos atstovai? Kur lietuvių vyrai su apteškėmis ir kaspinais rankose būtų taisyklingiau bangavę tuos kaspinus už sovietų armijos vyrus. Ar tada irgi nepriklausomybė būtų iškovota ant sportininkų pečių? Ar kartais buvo ne sekančiai:

  • lietuviai buvo nepraradę tautinio sąmoningumo
  • SSRS visąlaik buvo šūdina valstybė
  • SSRS vienu momentu buvo taip nusilpus, kad Lietuva (kaip ir dar tuzinas valstybių) sugebėjo ištrūkti iš tų žudančių gniaužtų
  • Paraleliai vienas Lietuvos krepšinio klubas visai gerai pasirodė SSRS krepšinio čempionate

Tarsi be to, iš šalies žiūrint absurdiško, žaidimo lietuviams nebūtų užtekę sveiko proto ir savimonės patapti laisvais piliečiais laisvoje valstybėje. Nesupraskite manęs klaidingai. Aš nesmerkiu krepšinį žiūrinčių ir jį dievinančių žmonių. Nors gerai pagalvojus – jo, truputį smerkiu. Bet aš irgi nesu šventasis. Pavyzdžiui, šią vasarą per Europos čempionatą sėkmingai elgiausi, kaip visiškai apgailėtinas beprotis. Susiveikiau iš giminių ir pažįstamų kažkokius supistus prekybos centro lipdukus. Reikėjo gana didelio šūsnio. Tada tuos lipdukus išmainiau į teisę pirkti bilietą. Tada sumokėjau daug litų ir nusipirkau tą bilietą. Tada ėjau į areną ir plojau savo šalies peraugusiems mutantams bei taip gausiai vadinau kitataučius homoseksualais, kad kitą dieną vos beprašnekėjau. Tai va toks aš esu. Asilo galva... „Mes laimėjome! Mes laimėjome!“. Kurgi ne. Aš tai asmeniškai taip besielgdamas pralaimėjau. Ir evoliucijos bei žmonijos taškų lentelėje nukritau N žingsnių žemyn.

Bet nepaisant to, kaip aš realiai elgiuosi. Nepaisant to, aš vis tiek galiu teoriškai svarstyti, kaip tik aš noriu. O aš noriu, kad sporto žiūrėjimas man būtų absurdiškas ir kvailas laiko praleidimas.

Sportinių varžybų sureikšminimas yra absurdiškas. Komercinės lietuviškos krepšinio komandos. Lietuvos krepšinio lyga. Pasigooglinau. Galima registruoti 5 legionierius. Nemokamai... Jeigu nori daugiau – gali primokėti. Ir taip toliau ir taip toliau. Ta prasme, ant kiekvieno žingsnio gali rasti kvailybės kabliuką. „Mes laimėjom! Jugoslavai – piderastai!“.

Lietuva netaps labiau patraukli okupuotojams, jeigu tas absurdo teatras dažniau gastroliuos potencialių okupantų teritorijoje. Su viena sąlyga, kas be ko. Su sąlyga, kad mes nustosime taip stipriai sureikšminti kad ir paskiras sporto šakas. Jeigu vyrų krepšinį mes vertintume taip pat, kaip ir vyrų vandensvydį, tai lietuvių tautiniai savimonei neturės nė menkiausios įtakos net jeigu ir visi Lietuvos krepšinio komandos nariai prieš rungtynes paeiliui su mikrofonu rankose deklamuos S.Nėries eilėraščius.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą