Čia kada kuičiausi. Kažko ieškojau. Atradau lobį. Savo piešinius, kuriuos piešiau praeitame darbe.
Visos šitos nesąmonės keverzotos ar tai laukiant įkvėpimo programuoti, ar tai galvojant, kaip išspręsti kažkokią sunkesnę problemą, ar tai dalyvaujant tuose susitikimuose, kuriuose nežinai, ką pasakyti apart ("apart" – geras žodis. Reikės dažniau naudoti) to, kad "Šitas susitikimas yra šūdas – leiskite man geriau programuoti...".
Visas albumas
 |
| Nuo 2010 kažkada iki 2012 kažkada |
Paskiros keverzionės ir komentarai
Italiku bandyta parašyti, kas per tekstas (jeigu pats įskaitau) (idėja pasiskolinta iš Enorcos http://enorcoskomiksai.blogspot.com/). Kitas tekstas yra mintys, kurios man šovė į galvą, pačiam pamačius savo piešinius. Reikia pastebėti, kad nuo paskutinio piešinio piešimo laiko jau net ir teoriškai praėjo daugiau nei pusė metų. Dėl to kai kas net ir man pačiam yra pusiau atradimas. Kur komentare giriu save, tai nereiškia, kad iš tikro giriu save. Aš puikiai žinau, kad visi šitie piešiniai yra tragiški ir nupiešti žmogaus, neturinčio žalio supratimo, ką jis daro.
Žvairius. Žvairasis pitonas dauno snukiu ir atviromis smegenimis
Turbūt Python aksioma "Explicit is better than implicit" bus įkvėpus čia mane. Kažkaip dabar nesmagu, kad tada sugalvojau, jog reiktų pašiepti žvairus ir/ar (atsisakau naudoti "irba"!) dauno sindromus sergančius žmones.
Medalis tavęs laukia... Gal...
Turbūt dariau kažkokią ypač nuobodžią užduotį.
Kiškio akys be obuolių
Nežinau, ką ir sakyt... Beje, neblogai visai nupiešta to čiuvo galva...
Taisyklės, sutikus undinėlę: 1. Bandyti iškilti į paviršių, nes po vandeniu nėra kuo kvėpuoti
Pats šyptelėjau...
Unhappy clown is Unhappy
Čia apsiskaičiusiems turbūt ir nereikia sakyti, kas nupiešta. Visiems kitiems pasakysiu. Čia piešta Kafkos "Metamarfozės" motyvais. Beje, aš taip niekad ir nesupratau, ką Kafka ta savo knyga norėjo pasakyti. Man tai ten nesąmonė. Bet aš durnas... Tai ten turbūt gera ir prasminga knyga.
Skanio gėlės, b**t.
Neėsk gėlių gaidy! Aš, b**t, pingvinas!
Tra lia lia
Aš manau, kad čia geriausias mano piešinys. Ne, ne. Pasitaisysiu. Aš manau, kad čia geriausias mano kūrinys.
Čia piešta, kai teko kažkiek dirbti su Mac OS (Nes iOS aplikacijas tegalima rašyti su ta operacine). Nesąmoningai piešta. T.y. pats nepastebėjau, o kolega pastebėjo. "Tik prie mako prisėdai ir iškart pradėjai obuolius piešti". Su Mac jau nebedirbu. Kažkaip jaučiu labai didelį poreikį tą išsakyti...
Aš besparnis gaidys - manęs nieks nesustabdys!
Hmmm...
Nauji metai!!! * 4 Ateina ir praeina
Toks šventinis. Reiškiasi piešta kažkur prieš metus.
Šeši, Keturi, Penki, Šeši, Trys, Nulis, Cėėė
Piešta turbūt tada, kai teko barkodo skaitytuvą rašyti. Šitas žmogėnas, beje, skaito bugovai. Turbūt kaip ir mano skaitytuvas, piešinio piešimo metu...
Kažkodėl man šitas labiausiai patinka. Išskyrus, aišku, apie gaidį ir gėles. Bet ir čia yra gėlių...
P.S. Numeris du dėl to, kad jau viena piešinių paroda buvo kažkada šitame bloge:
http://petraszd.blogspot.com/2010/06/magistrantura-epilogas.html
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą